Pateikus prašymą skirti ligos pašalpą per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGASEGASAsmeninė „Sodros“ paskyra gyventojams, pasiekiama adresu: gyventojai.sodra.lt), į sistemos skyrelį „Žinutės“ atsiunčiama informacija apie prašymo priėmimą („Prašymas priimtas“). Jeigu minėta žinutės neatsiųsta, rekomenduotina prašymą teikti iš naujo.

Taip pat EGAS sistemoje skyrelyje „Žinutės“ bus teikiama informacija apie sprendimo priėmimą ir pašalpos apskaičiavimą.

 Kaip įsidiegti asmens tapatybės kortelėje ir kitose lustinėse kortelėse esančią elektroninio parašo formavimo įrangą?

 

Norint pasinaudoti asmens tapatybės kortelėje ir kitose lustinėse kortelėse esančia elektroninio parašo formavimo įrangaREIKIA:

 
  1. Įsigyti specialų kortelių skaitytuvą ir prijungti jį prie kompiuterio. Gali būti naudojamas ir klaviatūroje integruotas kortelių skaitytuvas. Kortelių skaitytuvai turi atitikti tarptautinį Lietuvoje pripažintą standartą LST ISO/IEC 7816 "Atpažinimo kortelės. Lustinės kortelės su kontaktais" (ISO 7816 Smart Card Standart). (Media kortelių skaitytuvai, skirti pvz., fotoaparato kortelėms skaityti, šiam tikslui netinka);
  2. Įdiegti kortelių skaitytuvo tvarkyklę (paprastai tvarkyklės būna pridėtame kompaktiniame diske arba jas siūloma atsisiųsti iš gamintojo interneto svetainės);
  3. Įdiegti JAVA programos paleidimo aplinką, kurią galima rasti ČIA;
  4. Primename, kad JAVA nuolat atnaujinama, norint atsisiųsti aktualiausią versiją - spauskite ČIA.

 

​​ JAVA DIEGIMO ir atnaujinimo VADOVĄ galite rasti ČIA.

 

 Informacija Windows XP operacinės sistemos naudotojams.

 

  1. Įdiegti elektroninio parašo lustinės kortelės tvarkyklę:
  2. Asmens tapatybės kortelės, įsigytos iš Gyventojų registro tarnybos nuo 2008 m. vasario 1 d., tvarkyklę - galima rasti ČIA,
  3. Valstybės tarnautojo pažymėjimo, išduoto nuo 2009 m. lapkričio 25 d., tvarkyklę galima rasti ČIA;
  4. Kortelės, įsigytos iš UAB "Skaitmeninio sertifikavimo centras", tvarkyklę galima rasti ČIA;
  5. Kortelės, įsigytos iš VĮ "Registrų Centras", tvarkyklę galima rasti ČIA.
  6. Perkrauti kompiuterį.

 

 64 bitų operacinių sistemų naudotojams rekomenduojame naudoti 32 bitų operacinei sistemai pritaikytą interneto naršyklę ir 32 bitų Java aplinką.
 
Kaip sužinoti, koks mano operacinės sistemos bei interneto naršyklės tipas (32 ar 64 bitai)? Skaityti 
 
 Įspėjame! Google panaikino NPAPI pagrindu sukurtų plėtinių (Java vienas tokių) palaikymą Chrome naršyklėje. Dėl šios priežasties Chrome naršyklės 42 versijoje negalima pasirašyti elektroniniais parašais formojamais stacionarios parašų formavimo įrangos (Lustinėje kortelėje, USB atmintuke esančia el. parašo formavimo įranga). Ką daryti?
 

 Kaip įsidiegti specialiame USB atmintuke esančią elektroninio parašo formavimo įrangą

 

Norint pasinaudoti specialiame USB atmintuke esančia elektroninio parašo formavimo įrangaREIKIA:

 
  1. Prijungti USB atmintuką prie kompiuterio;
  2. Įdiegti JAVA programos paleidimo aplinką, kurią galima rasti ČIA;
  3. Primename, kad JAVA nuolat atnaujinama, norint atsisiųsti aktualiausią versiją - spauskite ČIA.

 

​​ JAVA DIEGIMO ir atnaujinimo VADOVĄ galite rasti ČIA.

 

 Ką daryti, jei įsidiegus 8 - ąją JAVA  versiją, Sodros e. paslaugos neveikia?

 

  1. Įdiegti USB atmintuko tvarkyklę:
  2. USB atmintuko, įsigyto iš UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“, tvarkyklę galima rasti ČIA;
  3. USB atmintuko, įsigyto iš VĮ „Registrų Centras“ tvarkyklę, galima rasti ČIA.
  4. Perkrauti kompiuterį.

 Kaip įsidiegti mobiliojo telefono SIM kortelėje esančią elektroninio parašo formavimo įrangą

 

Norint pasinaudoti telefono SIM kortelėje esančia elektroninio parašo formavimo įranga, reikia pagal mobiliojo ryšio operatoriaus, išdavusio tokią SIM kortelę, instrukciją aktyvuoti el. parašo sertifikatą. Jokios programinės įrangos diegti į kompiuterį nereikia.

 

 Informacija dėl paraiškos registravimo

 

Jei su el. parašu jungiatės pirmą kartą arba įsigijote naują, prašome užpildyti, pasirašyti el. parašu ir pateikti „Paraišką dėl elektroninio parašo kvalifikuoto sertifikato registravimo".

Paraiškos K4 laukelyje nurodę el. pašto adresą, iš karto gausite žinutę apie paraiškos registravimą ir su el. parašu galėsite jungtis prie sistemos bei pasirašyti teikiamus elektroninius dokumentus. („Sodros“ direktoriaus įsakymo 20 ir 21 punktas).

 

Jei gavote klaidos pranešimą: „...Nerasta paraiška (arba santrauka)“, tai reiškia, kad sistema negavo jūsų sertifikato registravimo paraiškos. Galimos priežastys:

 

  1. Paraiška neužpildyta ir nepateikta. Reikia užpildyti ir pateikti Paraišką dėl sertifikato registravimo, arba
  2. Paraiška užpildyta, bet nepateikta. Reikia pateikti Paraišką dėl sertifikato registravimo, arba
  3. Sistema dar nespėjo apdoroti paraiškos. Reikia palaukti ir pakartoti pasirašymą el. parašu.

 

Jeigu norite pateikti paraišką:

 

  1. Paspauskite - paraiška dėl sertifikato registravimo;
  2. Atsidariusiame puslapyje užpildykite paraišką;
  3. Paspauskite „Pateikti“ ir pasirašykite elektroniniu parašu. Jeigu paraiškoje nurodėte el. pašto adresą, sistema informuos apie paraiškos įregistravimą.
  4. Paraiška dėl sertifikato registravimo turi būti teikiama tik elektroniniu būdu. Spausdintos paraiškos nepriimamos.

Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat priskaičiuotos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos bei nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos yra šių tipų:

  • pensijų
  • ligos ir motinystės
  • nedarbo
  • nelaimingų atsitikimų darbe
  • sveikatos

 Šių įmokų mokėjimas užtikrina, kad būsite apdraustas atitinkamos rūšies draudimu. Tai reiškia, kad nutikus draudiminiam įvykiui, Jūs galėsite kreiptis dėl vienkartinės ar periodinės draudimo išmokos.

Atnaujinimo data: 2014-08-17

Tai yra iš EPTSEPTSElektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistema, pasiekiama adresu: http://epts.sodra.lt atspausdintas dokumentas, kuriame pateikiama informacija darbdaviui(-iams) apie asmens nedarbingumą ar išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Šis pranešimas automatiškai pateikiamas apdraustojo darbdaviui (-iams) per EDAS. Jei šis pranešimas teikiamas ne automatiškai, jis turi būti patvirtintas gydytojo spaudu ir parašu arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgalioto asmens parašu bei įstaigos antspaudu (spaudu).

 

 Asmeniui pametus ar sugadinus išduotą pranešimą, pakartotinai šis dokumentas gali būti atspausdinamas iš EPTS sistemos ir patvirtinamas gydytojo parašu ir spaudu. Viršutiniame dešiniajame kampe nurodoma „Dublikatas“.

Taip, EPTSEPTSElektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistema, pasiekiama adresu: http://epts.sodra.lt sistemoje dokumentus galima pasirašyti tiek stacionaria, tiek mobilia elektroninio parašo įranga.

Atnaujinimo data: 2014-11-21

Nuo 2012-ųjų senatvės pensijos amžius kasmet didinamas iki 2026-aisiais pasieks vienodą tiek moterims, tiek vyrams 65 metų ribą. 2015-aisiais senatvės pensijos amžius moterims yra 61 metai ir 4 mėnesiai, vyrams – 63 metai ir 2 mėnesiai. Taigi senatvės pensija gali būti skiriama moterims gimusioms 1954 m. sausio 1 d. – 1954 m. rugpjūčio 31 d. ir vyrams gimusiems 1952 m. sausio 1 d. – 1952 m. spalio 31 d.

 

​ Pasinaudokite senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle

 

Senatvės pensijos amžiaus didinimo lentelė

Metai

Moterys

Gimimo data

Vyrai

Gimimo data

2016

61 metai 8 mėn.

1954 m. rugsėjo 1 d. - 1955 m. balandžio 30 d.

63 metai 4 mėn.

1952 m. lapkričio 1 d. – 1953 m. rugpjūčio 31 d.

2017

62 metai

1955 m. gegužės 1 d. - 1955 m. gruodžio 31 d.

63 metai 6 mėn.

1953 m. rugsėjo 1 d. – 1954 m. birželio 30 d.

2018

62 metai 4 mėn.

1956 m. sausio 1 d. - 1956 m. rugpjūčio 31 d.

63 metai 8 mėn.

1954 m. liepos 1 d. – 1955 m. balandžio 30 d.

2019

62 metų 8 mėn.

1956 m. rugsėjo 1 d. - 1957 m. balandžio 30 d.

63 metai 10 mėn

1955 m. gegužės 1 d. – 1956 m. vasario 28 d.

2020

63 metai

1957 m. gegužės 1 d. - 1957 m. gruodžio 31 d.

64 metai

1956 m. kovo 1 d. – 1956 m. gruodžio 31 d.

2021

63 metų 4 mėn.

1958 m. sausio 1 d. – 1958 m. rugpjūčio 31 d.

64 metai 2 mėn.

1957 m. sausio 1 d. – 1957 m. spalio 31 d.

2022

63 metų 8 mėn.

1958 m. rugsėjo 1 d. - 1959 m. balandžio 30 d.

64 metai 4 mėn.

1957 m. lapkričio 1 d. – 1958 m. rugpjūčio 31 d.

2023

64 metai

1959 m. gegužės 1 d.- 1959 m. gruodžio 31 d.

64 metai 6 mėn.

1958 m. rugsėjo 1 d. – 1959 m. birželio 30 d.

2024

64 metų 4 mėn.

1960 m. sausio 1 d. - 1960 m. rugpjūčio 31 d.

64 metai 8 mėn.

1959 m. liepos 1 d. – 1960 m. balandžio 30 d.

2025

64 metų 8 mėn.

1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.

64 metai 10 mėn.

1960 m. gegužės 1 d. – 1961 m. vasario 28 d.

2026

65 metai

1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau

65 metai

1961 m. kovo 1 d. ir vėliau

 

Senatvės pensiją sudaro:

  1. pagrindinė dalis,
  2. papildoma dalis,
  3. priedas už stažo metus.
  • Jei turite 30 metų (būtinąjį) stažą, pagrindinė pensijos dalis yra 123,2 € (110 proc. bazinės pensijos, bazinės pensijos dydis šiuo metu - 112 €).
  • Papildoma pensijos dalis priklauso nuo Jūsų turėtų pajamų. Papildoma pensijos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į visą įgytą stažą, dirbant pagal darbo sutartį, pajamas turėtas nuo 1994-ųjų metų, o jei pageidaujate, ir į pajamas nuo 1984 iki 1994 m. bei LR Vyriausybės patvirtintas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, galiojančias tą mėnesį, už kurį mokama pensija. Šiuo metu jos yra 445 Eur.
  • Jei įgijote daugiau nei 30 metų stažo, Jums priklauso priedas už stažo metus. Priedas skaičiuojamas už kiekvienus papildomus pilnus stažo metus virš 30 metų. Šis priedas yra lygus 3,36 € už kiekvienus papildomus stažo metus (3 proc. bazinės pensijos).

 

 Pavyzdžiui, Jūs į pensiją išėjote 2014 m. birželį. Tuo metu turėjote 33 metų ir 6 mėnesių stažą. Priedas Jums bus mokamas už 3 metus, t.y. 10,08 €. 

 

 Apskaičiuojant šį priedą, į stažą neįskaitomas netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavimo laikas.

 

 Gaudami senatvės pensiją turite teisę dirbti ir gauti kitų draudžiamųjų pajamų. Dėl to Jūsų pensijos dydis NEBUS MAŽINAMAS.

Nuo 2013-ųjų skiriant senatvės pensijas papildoma pensijos dalis apskaičiuojama pagal formulę 0,005 x S x K x D.

Šioje formulėje:

  • S – visas stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu  
  • K – draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio
  • D – LR Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija. Šiuo metu tai yra 445 €.

 

 Jei turite stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį iki 1994 m. sausio 1 d., Jūsų pageidavimu ir jei Jums tai naudinga, senatvės pensijos papildoma dalis gali būti apskaičiuojama atsižvelgiant į pajamas turėtas iki 1994-ųjų. Tokiu atveju bus naudojama tokia formulė – 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D.

 

Šioje formulėje:

  • s – stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1993 m. gruodžio 31 d. 
  • k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., apskaičiuojamas pagal 5 paeiliui einančių palankiausių metų iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. draudžiamąsias pajamas 
  • S – stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio
  • K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d., apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio 
  • D – LR Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija. Šiuo metu tai yra 445 €.
  1. Senatvės pensija gali būti perskaičiuota ir skirta iš naujo, jei Jūs sukaupėte bent vienus pilnus papildomus stažo metus virš 30 metų, dirbadami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu.
  2. Senatvės pensija Jums gali būti skirta iš naujo, jei anksčiau ji Jums buvo skirta turint minimalų stažą, o po pensijos skyrimo dirbdamas pagal darbo sutartį ar savarankiškai įgijote būtinąjį stažą.

 

Jei apsisprendėte dalyvauti pensijų kaupime, dalis Jūsų valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos pervedama į Jūsų pasirinktą privatų pensijų fondą.

Tokiu atveju, Jūsų valstybinio socialinio draudimo pensija mažės.

Apskaičiuojant Jūsų senatvės pensijos dydį metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas už kiekvienus dalyvavimo pensijų kaupime metus bus dauginamas iš dydžio c. Šis dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

c = (tp – tk) / tp, kai

tp – tų metų valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalis, skirta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomai daliai
tk – tų metų kaupiamosios pensijų įmokos tarifas

Jeigu tais metais, už kuriuos apskaičiuojamas metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, turėjote draudžiamųjų pajamų, nuo kurių į pensijų fondą nebuvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, ar gavote valstybinio socialinio draudimo pašalpas ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, iš dydžio c dauginama tų metų pajamų, nuo kurių į pensijų fondą buvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, suma. Prie gautos sumos pridedama tais metais asmens gautų pajamų, nuo kurių į pensijų fondą nebuvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, suma ar priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo pašalpos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Jeigu tais metais, už kuriuos apskaičiuojamas metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, buvo apskaičiuoti keli dydžiai c, atitinkamu laikotarpiu asmens gautų pajamų, nuo kurių į pensijų fondą buvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, suma dauginama iš to laikotarpio dydžio c.

  1. Prisijunkite prie Elektroninės gyventojų sistemos. Tai galima padaryti su elektroninės bankininkystės arba elektroninio parašo priemonėmis.
  2. Užpildykite skiltį „Nustatymai“. Iš jos esantys duomenys keliaus į Jūsų teikiamus prašymus, kad jų nereiktų nuolat įvedinėti iš naujo.
  3. Pasirinkite kairėje esančio menių punktą „Naujas prašymas“.
  4. Atsivėrusiame lange pasirinkite „Skirti pensiją/kompensaciją“
  5. Raskite formą „Prašymas skirti senatvės pensiją“ ir užpildykite trūkstamus laukus.
  6. Spauskite „Tikrinti“. Jei esama klaidų, trūkstamą informaciją patikslinkite ir spauskite „Pateikti“.
  7. Skiltyje „Žinutės“ netrukus gausite informaciją apie pateikto prašymo būseną. Vėliau šioje skiltyje nuolat būsite informuojamas apie jūsų prašymo nagrinėjimo eigą ir priimtą sprendimą.

 Nustatymų srityje įrašykite savo elektroninio pašto adresą, juo būsite informuojami apie naujas žinutes Jūsų EGASEGASAsmeninė „Sodros“ paskyra gyventojams, pasiekiama adresu: gyventojai.sodra.lt paskyroje.

Prognozuojamą Jūsų pensijos dydį galite sužinoti per EGASEGASAsmeninė „Sodros“ paskyra gyventojams, pasiekiama adresu: gyventojai.sodra.lt:

  1. Prisijunkite prie Elektroninės gyventojų sistemos. Tai galima padaryti su elektroninės bankininkystės arba elektroninio parašo priemonėmis.
  2. Užpildykite skiltį „Nustatymai“. Iš jos esantys duomenys keliaus į Jūsų teikiamus prašymus, kad jų nereiktų nuolat įvedinėti iš naujo.
  3. Pasirinkite kairėje esančio menių punktą „Nauja suvestinė“.
  4. Atsivėrusiame lange iš sąrašo pasirinkite „Informacija apie prognozuojamą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensiją“
  5. Atsidariusiame lange galite susipažinti su šios prognozės sąlygomis ir spauskite žemiau esantį mygtuką „Formuoti“. Suvestinės formavimas gali užtrukti, tad kol ji formuojama galite atlikti kitus reikalingus veiksmus arba prisijungti prie sistemos ir suvestinės rezultatus peržiūrėti vėliau. Informacija apie suformuotą suvestinę bus skiltyje „Žinutės“.
  6. Kai suvestinė suformuota, spauskite „Peržiūrėti“.
  7. Vėliau šią suvestinę galėsite bet kada peržiūrėti pasirinkę kairiajame meniu „Mano suvestinės“.
Atnaujinimo data: 2014-08-17

Socialinio pensijų draudimo stažas – tai laikas, per kurį:

  • Jūs mokate arba darbdavys ar valstybė už Jus moka privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas
  • Jūs gaunate ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, nedarbo socialinio draudimo išmokas (iki 2005 m. sausio 1 d. – bedarbio pašalpas, mokėtas kaip draustiems nuo nedarbo asmenims).

Socialinio pensijų draudimo stažas yra DVIEJŲ rūšių:

  1. įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu
  2. įgytas dirbant savarankiškai.
  • Į stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu atsižvelgiama apskaičiuojant tiek pagrindinę, tiek papildomą senatvės pensijos dalį, tiek priedą už stažo metus.
  • Į stažą, įgytą dirbant savarankiškai, atsižvelgiama nustatant Jūsų teisę į valstybinio socialinio draudimo pensiją bei apskaičiuojant jos pagrindinės dalies dydį ir priedą už stažo metus.

Stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, sudaro laikas, per kurį Jūs mokate arba už Jus yra mokamos privalomos socialinio pensijų draudimo įmokos papildomai pensijos daliai gauti. Į šį stažą įskaičiuojamas laikas, kai gaunate ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, nedarbo socialinio draudimo išmokas, taip pat iki 2005 m. sausio 1 d. draustiems nuo nedarbo asmenims mokėtas bedarbio pašalpas.

Stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, taip pat prilyginami šie iki 1995 m. sausio 1 d. buvę laikotarpiai:

  1. visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, kolūkio narių darbo kolūkiuose laikas, taip pat ir darbo laikas kitų asmenų, kurie pagal tuo metu galiojusius įstatymus turėjo būti draudžiami socialiniu draudimu (iki 1991-05-31)
  2. asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas (nuo 1991-06-01 iki 1994-12-31)
  3. rašytojų, dailininkų, kompozitorių, kinematografininkų sąjungų narių kūrybinės veiklos laikas (iki 1991-05-31)
  4. reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties laikas
  5. asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams už buvusios SSRS ribų, darbo laikas
  6. buvimo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose Antrojo pasaulinio karo metais laikas
  7. ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės kovotojų struktūrose
  8. prisiekusiųjų Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai
  9. faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas
  10. tarnybos sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse, neatsižvelgiant į žinybinį pavaldumą ir specialų ar karinį laipsnį laikas (iki 1991-05-31)
  11. mokymosi kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) laikas
  12. būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas
  13. invalidumo pensijų gavimo laikas (skiriant senatvės pensijas)

Savarankišką stažą įgyjate, jei draudžiatės arba esate draudžiami socialiniu pensijų draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti. Taigi, jei Jūs:

  1. vykdote individualią veiklą, turėdamas verslo liudijimą
  2. estae apsidraudęs savanoriškuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti
  3. esate tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkas ir tik vienuolyne dirbantis vienuolis

 Į savarankišką stažą įskaitoma tiek mėnesių, už kiek yra įmokėta socialinio draudimo įmokų.

 

Savarankiškam stažui taip pat prilyginami šie iki 1995 m. sausio 1 d. buvę laikotarpiai:

  • motinoms – vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose laikas
  • šeimos nariams – I grupės invalido slaugos namuose laikas
  • būtinosios karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniuose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikas
  • tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų dvasininkų tarnybos laikas

Stažą, įgytą iki 1994-01-01, įrodantys dokumentai:

  • darbo knygelės. Į stažą įskaitomi tie darbo laikotarpiai, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu
  • kolūkiečių darbo knygelės (dirbusiems kolūkiuose)
  • darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašai ir kiti dokumentai (darbas kolūkiuose buvusiems kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, nariams)
  • darbo stažo pažymos, išduotos remiantis turimais dokumentais darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai). Pažymos turi būti patvirtintos vadovo parašu ir antspaudu
  • pažymos, išduotos sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai). Pažymos turi būti patvirtintos vadovo parašu ir antspaudu
  • valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymos arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašai ar išrašai
  • kariniai liudijimai arba Krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimai (karinės tarnybos laikas iki 1995-01-01)
  • atsiskaitomosios knygelės ir profesinių sąjungų narių bilietai, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą
  • kūrybinių sąjungų valdybų, sekretoriatų nutarimai (Rašytojų sąjungos, Dailininkų sąjungos, Kompozitorių sąjungos, Kinematografininkų sąjungos narių kūrybinės veiklos laikas iki 1991-06-01)
  • valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybės archyvo pažymos apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietas, įrodantis profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą, kai asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją. Jeigu šių dokumentų nėra, darbo pas samdytoją laikas gali būti nustatomas teismine tvarka
  • Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Vidaus reikalų ministerijos išduoti pažymėjimai įrodantys reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties faktinį laiką. Įrodant šį laiką, taip pat pateikiamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar tremtinio teisinio statuso pažymėjimas.
  • Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros arba Vidaus reikalų ministerijos išduoti pažymėjimai įrodantys asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams už buvusios SSRS ribų, darbo laiką, taip pat buvimo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose Antrojo pasaulinio karo metais laiką.
  • Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduoti pažymėjimai apie ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių išbūtą laisvės kovotojų struktūrose faktinį laiką
  • Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimas bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota pažyma (iki 2005 m. liepos 1 d. – valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotas pažymėjimas), įrodantys buvimo I grupės invalidu laiką, arba gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimas, įrodantis buvimo vaiku invalidu laiką reikalingi pagrindžiant stažą motinoms, auginusioms vaikus invalidus iki 15 metų namuose bei šeimos nariams, prižiūrėjusiems namuose I grupės invalidus.
  • bažnyčių ir religinių organizacijų pažymos, išduotos remiantis dokumentais, reikalingos pagrindžiant visų tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų dvasininkų tarnybos laiką

 Stažas, įgytas nuo 1994-01-01 (karinės tarnybos laikas po 1995-01-01) įrodomas Sodros informacinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis. Todėl dokumentų, įrodančių po 1994 m. įgytą stažą pateikti nereikia.

  • Stažas, įgytas iki 1991-06-01 dirbant pagal darbo sutartį, skaičiuojamas faktine kalendorine trukme.
  • Nuo 1991-06-01 iki 1995-01-01 į asmens stažą įskaitomas socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas. Jei įmokos nebuvo mokamos (net, jei atlyginimas buvo priskaičiuotas), toks laikotarpis į stažą neįskaitomas.
  • Nuo 1995-01-01 į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jei pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos per kalendorinius metus yra ne mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

Pajamas iki 1994-01-01 įrodantys dokumentai:

  • darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymos, išduotos remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas
  • likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymos, išduotos remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu
  • valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymos, apie apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, patvirtintos vadovo parašu ir antspaudu
  • valstybinės archyvų sistemos įstaigose ar savivaldybių archyvuose saugomų dokumentų, apie apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, nuorašai ar išrašai

 Pajamos po 1994-01-01 įrodomos Sodros informacinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis. Todėl dokumentų, įrodančių po 1994 m. turėtą uždarbį, pateikti nereikia.

Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama taip pat, kaip ir senatvės pensija ir mažinama 0,4 proc. už kiekvieną pilną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus.

Kaip apskaičiuojama senatvės pensija?

Jei duomenys nebeišlikę pas Jus asmeniškai ar įmonėje, kurioje dirbote, duomenų galima ieškoti valstybės ar savivaldybių archyvuose. Pastarieji saugomų dokumentų pagrindu išduoda asmenų prašymuose nurodytus juridinius faktus patvirtinančius dokumentus. Tuo tikslu archyvui reikia pateikti raštišką prašymą (tiesiogiai arba atsiųsti paštu), kuriame būtų nurodyti reikalingi faktai ir duomenys.

  • Valstybės archyvuose saugomais dokumentais galima naudotis archyvų skaityklose Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-42 nustatyta tvarka.
  • Valstybės archyvai atlieka dokumentų paiešką ir teikia kitas mokamas paslaugas pagal Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus 2002 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-45 patvirtintą Valstybinių archyvų mokamų paslaugų kainoraštį.
  1. Lietuvos valstybės istorijos archyve galima ieškoti duomenų dėl giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų (gimimo, santuokos, mirties aktų įrašų).
  2. Lietuvos centrinis valstybės archyvas teikia duomenis apie asmenų turėtą, išsilavinimą, šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą, pilietybę, priverstinį perkėlimą, išvežimą priverstiniams darbams ir kt.
  3. Lietuvos ypatingasis archyvas teikia duomenis apie asmenų tremtį, įtraukimą į numatytų ištremti asmenų sąrašus, suėmimą, tardymą, teistumą, kalinimą, represinių struktūrų persekiojimą, dalyvavimą rezistencijoje, žūtį pokario metais, išvežimą priverstiniams darbams, filtraciją, šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą, gautą atlyginimą ir darbo stažą saugumo, vidaus reikalų, partinėse ir komjaunimo struktūrose, privalomąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, dalyvavimą II pasauliniame kare, SSRS karinėse kompanijose Afganistane ir kitose šalyse, kuriose vyko karo veiksmai, Černobylio AE avarijos padalinių likvidavime ir kt. Kopijuoja dokumentus.
  4. Apskričių archyvai suteiks informacijos apie asmenų po 1944m. turėtą žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą (Kauno apskrities archyve ir iki 1940m.), sandorius, testamentus, kitus notarine forma patvirtintus veiksmus.

Darbo stažą ar darbo užmokestį patvirtinančių dokumentų galima ieškoti Elektroninio archyvo informacinėje sistemoje.

Kai asmuo, kuris yra gavęs išankstinę senatvės pensiją, sukanka senatvės pensijos amžių, jam skiriama senatvės pensija bus mažinama po 0,4 proc. už kiekvieną mėnesį, kurį gavo išankstinę senatvės pensiją.

 Pavyzdžiui, jei asmuo gavo išankstinę senatvės pensija 50 mėnesių, paskirtoji senatvės pensija bus sumažinta 20 proc. (0,4 x 50), gavusiam 12 mėnesių – 4,8 proc. (0,4 x 12) ir pan.

  • Nuo 1994 m. Sodros informacinėje bazėje kaupiami duomenys apie visų draudžiamąsias pajamas gaunančių asmenų pajamas ir stažą.
  • Sodros skyriuose taip pat kaupiami duomenys apie asmenų, kurie ateityje įgis teisę gauti senatvės pensiją, iki 1994-ųjų įgytą stažą. Taip pat kaupiami pageidaujančiųjų būsimą pensiją apskaičiuoti įvertinant 1984-1994 m. turėtas pajamas, jas įrodantys dokumentai. 

Jei Jūs gaunate išankstinę senatvės pensiją ir įsidarbinate pagal darbo sutartį ar imate dirbti savarankiškai, gaunate draudžiamųjų pajamų užsienyje, jos mokėjimas sustabdomas.

Jei ūkininkaujate ir turite draudžiamųjų pajamų iš ūkininkavimo veiklos, išankstinė senatvės pensija neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas. 

Išankstinė senatvės pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo yra registruojamas ūkininku ar ūkininko partneriu bei gauna draudžiamųjų pajamų iš ūkininkavimo veiklos. Tad, jei ištekėjote už ūkininko, tačiau nesate registruota kaip ūkininkė ar ūkininko partnerė ir negaunate draudžiamųjų pajamų iš ūkio veiklos, išankstinė senatvės pensija Jums bus toliau mokama. 

  1. Prisijunkite prie Elektroninės gyventojų sistemos. Tai galima padaryti su elektroninės bankininkystės arba elektroninio parašo priemonėmis.
  2. Užpildykite skiltį „Nustatymai“. Iš jos esantys duomenys keliaus į Jūsų teikiamus prašymus, kad jų nereiktų nuolat įvedinėti iš naujo.
  3. Pasirinkite kairėje esančio menių punktą „Naujas prašymas“.
  4. Atsivėrusiame lange pasirinkite „Skirti pensiją/kompensaciją“
  5. Raskite formą „Prašymas skirti išankstinę senatvės pensiją“ ir užpildykite trūkstamus laukus.
  6. Spauskite „Tikrinti“. Jei esama klaidų, trūkstamą informaciją patikslinkite ir spauskite „Pateikti“.
  7. Skiltyje „Žinutės“ netrukus gausite informaciją apie pateikto prašymo būseną. Vėliau šioje skiltyje nuolat būsite informuojamas apie jūsų prašymo nagrinėjimo eigą ir priimtą sprendimą.

 Nustatymų skiltyje galite įrašyti savo elektroninio pašto adresą, kuriuo būsite informuojamas apie naujas žinutes Jūsų EGASEGASAsmeninė „Sodros“ paskyra gyventojams, pasiekiama adresu: gyventojai.sodra.lt paskyroje.

Taip, likus ne daugiau nei trims mėnesiams iki senatvės pensijos amžiaus, galite kreiptis į artimiausią Sodros skyrių ir pateikti prašymą skirti senatvės pensiją.

 Dėl senatvės pensijos skyrimo galima kreiptis ir vėliau, tačiau geriau tai padaryti per 12 mėnesių nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties. Kadangi pensija bus sumokėta už ne ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį buvusį iki prašymo su visais dokumentais reikalingais skirti pensiją gavimo Sodros skyriuje.

 Išankstinės senatvės pensijos mokėjimas bus nutrauktas, kai tik Jums sukaks senatvės pensijos amžius.

Atnaujinimo data: 2014-08-17
  1. Netekto darbingumo pensijai gauti reikia turėti bent minimalų stažą.
  2. Minimalaus ir būtinojo stažo dydis priklauso nuo amžiaus tą dieną, kai buvote pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Taigi kuo esate vyresnis, tuo didesnis turi būti stažas.

Stažo dydžio lentelė netekto darbingumo pensijai gauti

Amžius

Minimalus stažas

Būtinasis stažas

Iki 22

2 mėn.

1 m.

22

4 mėn.

1 m.

23

6 mėn.

1 m.

24

8 mėn.

1 m. 4 mėn.

25

10 mėn.

1 m. 8 mėn.

26

1 m.

2 m.

27

1 m. 2 mėn.

2 m. 4 mėn.

28

1 m. 4 mėn.

2 m. 8 mėn.

29

1 m. 6 mėn.

3 m.

30

1 m. 8 mėn.

3 m. 4 mėn.

31

1 m. 10 mėn.

3 m. 8 mėn.

32

2 m.

4 m.

33

2 m. 2 mėn.

4 m. 4 mėn.

34

2 m. 4 mėn.

4 m. 8 mėn.

35

2 m. 6 mėn.

5 m.

36

2 m. 8 mėn.

5 m. 4 mėn.

37

2 m. 10 mėn.

5 m. 8 mėn.

38

3 m.

6 m.

39

3 m. 6 mėn.

7 m.

40

4 m.

8 m.

41

4 m. 6 mėn.

9 m.

42

5 m.

10 m.

43

5 m. 6 mėn.

11 m.

44

6 m.

12 m.

45

6 m. 6 mėn.

13 m.

46

7 m.

14 m.

47

7 m. 6 mėn.

15 m.

48

8 m.

16 m.

49

8 m. 6 mėn.

17 m.

50

9 m.

18 m.

51

9 m. 6 mėn.

19 m.

52

10 m.

20 m.

53

10 m. 6 mėn.

21 m.

54

11 m.

22 m.

55

11 m. 6 mėn.

23 m.

56

12 m.

24 m.

57

12 m. 6 mėn.

25 m.

58

13 m.

26 m.

59

13 m. 6 mėn.

27 m.

60

14 m.

28 m.

61

14 m. 6 mėn.

29 m.

62

15 m.

30 m.

63

15 m.

30 m.

64

15 m.

30 m.

65

15 m.

30 m.

 

Nuo 2013-ųjų skiriant netekto darbingumo pensijas papildoma pensijos dalis apskaičiuojama pagal formulę 0,005 x S x K x D.

Šioje formulėje:

  • S visas stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu  
  • Kdraudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio
  • D LR Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija. Šiuo metu tai yra 445 €.

 Jei turite stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį iki 1994 m. sausio 1 d., Jūsų pageidavimu ir jei Jums tai naudinga, netekto darbingumo pensijos papildoma dalis gali būti apskaičiuojama atsižvelgiant ir į pajamas turėtas iki 1994-ųjų. Tokiu atveju bus naudojama tokia formulė – 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D.

Šioje formulėje:

  • s – stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1993 m. gruodžio 31 d. 
  • k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., apskaičiuojamas pagal 5 paeiliui einančių palankiausių metų iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. draudžiamąsias pajamas 
  • S – stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio
  • K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d., apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio 
  • D – LR Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija. Šiuo metu tai yra 445 €.

Netekto darbingumopensija gali būti paskirta iš naujo, JEI:

  • dirbdamas po netekto darbingumo pensijos paskyrimo, įgijote papildomą, bet ne trumpesnį, nei v ienerių metų, stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu
  • netekto darbingumo pensija Jums buvo paskirta neturint būtinojo stažo, o po jos paskyrimo dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu arba dirbdamas savarankiškai įgijote būtinąjį stažą, nepaisant to, kad naujai įgytas stažas buvo mažesnis kaip vieni metai
  • jei Jums nustatytas didesnis netektas darbingumas

 Sukakus senatvės pensijos amžių, netekto darbingumo pensijos iš naujo neskiriamos.

Darbingumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

 Daugiau informacijos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos interneto svetainėje www.ndnt.lt arba telefonu (8 5) 233 33 20.

  • Nedarbingu laikomas asmuo, kurį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pripažįsta netekusiu 75–100 proc. darbingumo (t. y. jam nustatoma 0–25 proc. darbingumo).
  • Iš dalies darbingu laikomas asmuo, kurį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pripažįsta netekusiu 45–70 proc. darbingumo (t. y. jam nustatoma 30–55 proc. darbingumo).
  • Jei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pripažįsta, kad asmuo yra netekęs 0–40 proc. darbingumo (t.y. jam nustatoma 60–100 proc. darbingumas), jis laikomas darbingu ir neturi teisės gauti netekto darbingumo pensijos.

 Dėl darbingumo lygio nustatymo reiktų kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.

 Daugiau informacijos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos interneto svetainėje www.ndnt.lt arba telefonu (8 5) 233 33 20.

  1. Prisijunkite prie Elektroninės gyventojų sistemos. Tai galima padaryti su elektroninės bankininkystės arba elektroninio parašo priemonėmis.
  2. Užpildykite skiltį „Nustatymai“. Iš jos esantys duomenys keliaus į Jūsų teikiamus prašymus, kad jų nereiktų nuolat įvedinėti iš naujo.
  3. Pasirinkite kairėje esančio menių punktą „Naujas prašymas“.
  4. Atsivėrusiame lange pasirinkite „Skirti pensiją/kompensaciją“
  5. Raskite formą „Prašymas skirti senatvės ar netekto darbingumo pensiją“ ir užpildykite trūkstamus laukus.
  6. Spauskite „Tikrinti“. Jei esama klaidų, trūkstamą informaciją patikslinkite ir spauskite „Pateikti“.
  7. Skiltyje „Žinutės“ netrukus gausite informaciją apie pateikto prašymo būseną. Vėliau šioje skiltyje nuolat būsite informuojamas apie jūsų prašymo nagrinėjimo eigą ir priimtą sprendimą

 Nustatymų skiltyje įrašykite savo elektroninio pašto adresą, kuriuo būsite informuojami apie naujas žinutes Jūsų EGASEGASAsmeninė „Sodros“ paskyra gyventojams, pasiekiama adresu: gyventojai.sodra.lt paskyroje.

Prašymą dėl darbingumo nustatymo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai galima pateikti per Elektroninės valdžios vartus arba atvykus į skyrių. Tokiu atveju Jus gydantis gydytojas medicininius dokumentus ir siuntimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai turi pateikti elektroniniu būdu.

Kreipiantis dėl darbingumo lygio nustatymo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, reikia pateikti šiuos dokumentus:

  • prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo (gali būti pildomas vietoje)
  • siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą
  • medicininių tyrimų išrašus, patvirtinančius diagnozę
  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą
  • dokumentus, patvirtinančius asmens išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją
  • 3x4 cm dydžio nuotrauką

 Gydytojo siuntimas ir kiti medicininiai dokumentai galioja 60 dienų, taigi per tokį patį terminą reikia kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl darbingumo nustatymo ir pateikti visus reikiamus dokumentus.

Papildomai reikia pateikti tokius dokumentus:

  • Jei siunčiamas asmuo yra vidaus tarnybos sistemos apreigūnas - LR Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išduota rekomendacija siųsti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, 
  •  jei darbingumas nustatinėjamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe - nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą ir, reikalui esant kitus dokumentus;
  •  jei darbingumas nustatinėjamas dėl profesinės ligos - profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą ir, reikalui esant, kitus dokumentus,;
  •  jei asmuo nukentėjo ar susirgo tarnybos ar mokymų metu - medicininiai ir kariniai dokumentai. Prireikus – teismo sprendimą ar nuosprendį ikiteisminio tyrimo, kitos kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį, kad įvykis yra susijęs su sužeistu ar suluošintu asmeniu ir jo tarnyba;
  •  jei darbingumas nustatomas dėl 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos - Savivaldybės išduotą Nepriklausomybės gynėjo teisinio statuso pažymėjimą ir LR Generalinės prokuratūros išduotą pažymą, patvirtinančią sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 metais, faktą;
  •  jei darbingumas nustatomas dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio - dokumentus, patvirtinančius dalyvavimą (karinį bilietą, karinės įstaigos išduotą pažymą arba darbovietės siuntimą, savivaldybės išduotą pažymėjimą) likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius ir Specialistų komisijos ligos sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius nustatyti, kurios sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, išvadą;
  • jei dėl darbingumo nustatymo kreipiasi politiniai kaliniai, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus pažymėjimus, LR Krašto apsaugos ministerijos pažymą, LR Generalinės prokuratūros arba Vidaus reikalų ministerijos išduotą pažymą;
  • Jei liga ar luošumas atsirado dėl įvykdytos piliečio pareigos, tai patvirtinančius dokumentus;
  • Jei liga ar luošumas atsirado būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, pvz.: asmens karinį dokumentą, patvirtinantį būtinąją karinę tarnybą ar karinį apmokymą sovietinėje armijoje, karinį–medicininį dokumentą, patvirtinantį ligą ar suluošinimą, gydymo įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį lėtai progresuojančią ligą, diagnozuotą per 5 metų laikotarpį po tarnybos, stacionarines psichiatrijos paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų psichiatrų konsiliumo sprendimą, kuris patvirtina lėtai progresuojančią psichikos ligą, kuri sietina su tarnyba Afganistano kare.

 Dokumentus pateikti galima asmeniškai arba per atstovaujantį asmenį, pvz.: tėvus, globėjus, rūpintojus ar kitus įgaliotus asmenis. Kai atstovaujamo asmens vardu kreipiasi atstovas, jis prašyme turi nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, ir pridėti atstovavimą patvirtinantį dokumentą, tai pat nurodyti atstovaujamo asmens vardą, pavardę gyvenamąją vietą ir pasirašyti prašymą.

Pristatomų asmens dokumentų kopijas gali tvirtinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos specialistai. Tam reikia turėti dokumentų originalus.

 Jei dokumentai siunčiami registruotu paštu, asmens dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro, seniūno arba LR konsulinio pareigūno. 

 Daugiau informacijos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos interneto svetainėje www.ndnt.lt arba telefonu (8 5) 233 33 20.

Atnaujinimo data: 2014-08-17
  1. Prisijunkite prie Elektroninės gyventojų sistemos. Tai galima padaryti su elektroninės bankininkystės arba elektroninio parašo priemonėmis.
  2. Užpildykite skiltį „Nustatymai“. Iš jos esantys duomenys keliaus į Jūsų teikiamus prašymus, kad jų nereiktų nuolat įvedinėti iš naujo.
  3. Pasirinkite kairėje esančio menių punktą „Naujas prašymas“.
  4. Atsivėrusiame lange pasirinkite „Skirti pensiją/kompensaciją“
  5. Raskite formą „Prašymas skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją ar nukentėjusiųjų asmenų našlių/našlaičių pensiją“ ir užpildykite trūkstamus laukus.
  6. Spauskite „Tikrinti“. Jei esama klaidų, trūkstamą informaciją patikslinkite ir spauskite „Pateikti“.
  7. Skiltyje „Žinutės“ netrukus gausite informaciją apie pateikto prašymo būseną. Vėliau šioje skiltyje nuolat būsite informuojamas apie jūsų prašymo nagrinėjimo eigą ir priimtą sprendimą.

 Nustatymų skiltyje gali įrašyti savo elektroninio pašto adresą, kuriuo Jūs būsite informuojami apie naujas žinutes Jūsų paskyroje.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos, jei nuo 1939 m. kovo 23 d. iki 1990 m. kovo 11 d. pretenduojantis į šią pensiją asmuo tarnavo ar dirbo:

  1. naikintojų (stribų) batalionuose, liaudies gynėjų būriuose ar junginiuose, priklausiusiuose SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kovos su banditizmu skyriui (nuo 1946 m. kovo pabaigos - Kovos su banditizmu valdybai), o nuo 1947 m. vasario 4 d. perduotuose SSRS valstybės saugumo ministerijai (MGB)
  2. SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD), SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB), SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB), SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) struktūrose, taip pat šių struktūrų padaliniuose, valdybose, įstaigose ar tarnybose
  3. Lietuvos teritorijoje 1941-1944 metais veikusiuose sovietinių desantininkų, partizanų būriuose ar junginiuose, jeigu šie būriai ar junginiai arba atskiri jiems priklausę asmenys dalyvavo vykdant karo nusikaltimus, nusikaltimus žmonijai ir Lietuvos gyventojų genocidą
  4. 1939 metais - Klaipėdos krašte ir 1941-1944 metais - Lietuvos teritorijoje veikusiose nacistinės Vokietijos okupacinio režimo represinėse struktūrose: Vokietijos valstybės saugumo policijoje - Sicherheitspolizei (Sipo) ir Vokietijos valstybės saugumo tarnyboje - Sicherheitsdienst (SD) bei Vokietijos valstybės slaptojoje policijoje - Geheime Staatspolizei (Gestapo), taip pat Vokiečių viešojoje policijoje
  5. SSRS gynybos liaudies komisariato 3-iosios valdybos, Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 3-iojo skyriaus, Gynybos liaudies komisariato Vyriausiosios kontržvalgybos valdybos (“Smerč”), NKVD Kontržvalgybos skyriaus (“Smerč”) tarnybose
  6. SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), Vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės junginių ir dalinių tarnybose
  7. SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės karinėse prokuratūrose prokurorais, taip pat Lietuvos SSRS prokuroru ir jo pavaduotojais bei prokurorais Lietuvos SSR prokuratūros Specialiųjų bylų ir Tardymo valstybės saugumo organuose priežiūros skyriuose arba prokurorais SSRS prokuratūroje ir SSRS respublikų prokuratūrose, veikusiose Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d.
  8. SSRS ir nacistinės Vokietijos okupacinių režimų represinių struktūrų, išvardytų šios dalies 2, 4, 5 punktuose, agentais ir informatoriais
  9. Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP), Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos bei jos padalinių sąjunginėse respublikose vadovaujančiais darbuotojais.
Atnaujinimo data: 2014-08-17
  1. Daktaro stažą sudaro mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio arba nuo docento pedagoginio mokslo vardo suteikimo dienos.
  2. Tiems, kuriems nostrifikuotas mokslų kandidato laipsnis – nuo mokslų kandidato laipsnio suteikimo dienos.
  3. Mokslinio darbo stažas, už kurį skiriama pensija, skaičiuojamas ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai. 

 Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

 

 

  1. Habilituoto daktaro stažą sudaro mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio ar profesoriaus pedagoginio mokslo vardo suteikimo dienos.
  2. Tiems, kuriems nostrifikuotas mokslų daktaro laipsnis – nuo mokslų daktaro laipsnio suteikimo dienos. 
  3. Mokslinio darbo stažas, už kurį skiriama pensija, skaičiuojamas ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai. 

 Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

 

Nuo 1999 sausio 1 d. į mokslinio darbo stažą taip pat įskaitoma:

  • Lietuvos Respublikos pilietybę turinčių politinių kalinių ir tremtinių, kuriems atkurtos visos pilietinės teisės, mokslinio darbo stažas buvusios Sovietų Sąjungos sąjunginio ir respublikinio pavaldumo valstybinėse mokslo ir studijų institucijose
  • mokslinio darbo laikas, kai mokslininkai vykdė iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas

 

 Šiuos mokslinio darbo laikotarpius nustato Mokslinio darbo stažo nustatymo komisija prie Švietimo ir mokslo ministerijos ir išduoda mokslinio darbo stažą patvirtinančius dokumentus pensijai skirti.

 

Mokslininkų pensija neskiriama, o jei buvo paskirta nemokama tol, kol turite pajamų, nuo kurių mokamos pensijų valstybinio socialinio draudimo įmokos Sodrai. Taip pat tais atvejais, kai gaunate ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienas), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas. 

Įgijus papildomą mokslinio darbo stažą, pensija iš naujo neskiriama, nutraukus darbą, atnaujinama anksčiau mokėta pensija.

Tokiu atveju mokslininkų pensija negali būti skiriama, o jei jau buvo paskirta, jos mokėjimas nutraukiamas.

  1. Prisijunkite prie Elektroninės gyventojų sistemos. Tai galima padaryti su elektroninės bankininkystės arba elektroninio parašo priemonėmis.
  2. Užpildykite skiltį „Nustatymai“. Iš jos esantys duomenys keliaus į Jūsų teikiamus prašymus, kad jų nereiktų nuolat įvedinėti iš naujo.
  3. Pasirinkite kairėje esančio menių punktą „Naujas prašymas“.
  4. Atsivėrusiame lange pasirinkite „Skirti pensiją/kompensaciją“
  5. Raskite formą „Prašymas skirti mokslininkų valstybinę pensiją“ ir užpildykite trūkstamus laukus.
  6. Spauskite „Tikrinti“. Jei esama klaidų, trūkstamą informaciją patikslinkite ir spauskite „Pateikti“.
  7. Skiltyje „Žinutės“ netrukus gausite informaciją apie pateikto prašymo būseną. Vėliau šioje skiltyje nuolat būsite informuojamas apie jūsų prašymo nagrinėjimo eigą ir priimtą sprendimą.

 Nustatymu skiltyje įrašykite savo elektroninio pašto adresą, juo būsite informuojami apie naujas žinutes Jūsų EGASEGASAsmeninė „Sodros“ paskyra gyventojams, pasiekiama adresu: gyventojai.sodra.lt paskyroje.

Atnaujinimo data: 2014-08-17
  1. Jei mirusysis buvo senatvės ar netekto darbingumo pensijos gavėjas arba jo duomenys apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą buvo sukaupti Sodros teritoriniame skyriuje, jokių dokumentų pateikti nereikia.
  2. Jei mirusysis iki mirties negavo senatvės ar netekto darbingumo pensijos (invalidumo) pensijos, kreipiantis dėl našlių ir našlaičių pensijų skyrimo reikia pateikti dokumentus, įrodančius mirusiojo stažą, įgytą iki 1993-12-31 (darbo knygelę, stažo pažymėjimus, karinį bilietą ir kt.), o kreipiantis dėl našlaičių pensijos taip pat ir dokumentus, įrodančius mirusiojo uždarbį, turėtą 1984-01-01 1993-12-31 laikotarpiu.
  3. Jei šių dokumentų mirusiojo našlė ar našlaičiai neturi reikia kreiptis į buvusias mirusiojo darbovietes ar archyvus arba kreiptis į Sodros teritorinį skyrių, kuris pareikalaus reikiamų dokumentų iš atitinkamų institucijų.

Tiems, kas turi teisę tuo pat metu gauti našlių ir našlaičių pensijas, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.

Našlaičių pensija mokama laikotarpį, kuriam išlieka teisė gauti paskirtąją pensiją (t. y. iki našlaičiams sukanka 18 metų, o jeigu jie yra nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai - iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai, o jeigu jie yra pripažinti neįgaliais iki 18 metų, - iki kol jie bus pripažinti neįgaliais).

Našlaičių pensija mokama neatsižvelgiant į kitas pajamas.

Ne. Duomenis apie vyresnius nei 18 metų našlaičius, kurie studijuoja Lietuvoje, Sodra elektroniniu būdu gauna iš Mokinių ir Studentų registrų.

  1. Prisijunkite prie Elektroninės gyventojų sistemos. Tai galima padaryti su elektroninės bankininkystės arba elektroninio parašo priemonėmis.
  2. Užpildykite skiltį „Nustatymai“. Iš jos esantys duomenys keliaus į Jūsų teikiamus prašymus, kad jų nereiktų nuolat įvedinėti iš naujo.
  3. Pasirinkite kairėje esančio menių punktą „Naujas prašymas“.
  4. Atsivėrusiame lange pasirinkite „Skirti pensiją/kompensaciją“
  5. Raskite formą „Prašymas skirti našlaičių pensiją“ ir užpildykite trūkstamus laukus.
  6. Spauskite „Tikrinti“. Jei esama klaidų, trūkstamą informaciją patikslinkite ir spauskite „Pateikti“.
  7. Skiltyje „Žinutės“ netrukus gausite informaciją apie pateikto prašymo būseną. Vėliau šioje skiltyje nuolat būsite informuojamas apie jūsų prašymo nagrinėjimo eigą ir priimtą sprendimą.

 Nustatymų srityje įrašykite savo elektroninio pašto adresą, juo būsite informuojami apie naujas žinutes Jūsų EGASEGASAsmeninė „Sodros“ paskyra gyventojams, pasiekiama adresu: gyventojai.sodra.lt paskyroje.

Atnaujinimo data: 2014-08-17
  1. Prisijunkite prie Elektroninės gyventojų sistemos. Tai galima padaryti su elektroninės bankininkystės arba elektroninio parašo priemonėmis.
  2. Užpildykite skiltį „Nustatymai“. Iš jos esantys duomenys keliaus į Jūsų teikiamus prašymus, kad jų nereiktų nuolat įvedinėti iš naujo.
  3. Pasirinkite kairėje esančio menių punktą „Naujas prašymas“.
  4. Atsivėrusiame lange pasirinkite „Skirti pensiją/kompensaciją“
  5. Raskite formą „Prašymas skirti našlių pensiją“ ir užpildykite trūkstamus laukus.
  6. Spauskite „Tikrinti“. Jei esama klaidų, trūkstamą informaciją patikslinkite ir spauskite „Pateikti“.
  7. Skiltyje „Žinutės“ netrukus gausite informaciją apie pateikto prašymo būseną. Vėliau šioje skiltyje nuolat būsite informuojamas apie jūsų prašymo nagrinėjimo eigą ir priimtą sprendimą.

 Nustatymų srityje įrašykite savo elektroninio pašto adresą, juo būsite informuojami apie naujas žinutes Jūsų EGASEGASAsmeninė „Sodros“ paskyra gyventojams, pasiekiama adresu: gyventojai.sodra.lt paskyroje.

Atnaujinimo data: 2014-08-17
  • Sodra nuo 2009 m. gegužės 1 d. moka Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas, valstybines našlių ir našlaičių pensijas, taip pat personalines pensijas.
  • Sodra taip pat priima prašymus ir dokumentus, reikalingus pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinėms našlių ir našlaičių pensijoms skirti.
  • Sodra taip pat priima pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių našlių ir našlaičių pensijų ir personalinių pensijų gavėjų (ar jų įgaliotų asmenų) prašymus ir dokumentus, reikalingus šių pensijų mokėjimui pratęsti, atnaujinti, sustabdyti, nutraukti ir kt.

 Dokumentus priima bet kuris Sodros skyrius. 

  • Sprendimus dėl pirmojo ar antrojo laipsnio skyrimo priima Vyriausybė arba LR pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija.
  • Siūlymus, kam skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją gali teikti Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, sveikatos apsaugos ministras, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras arba savivaldybių administracijos.

 Tai reiškia, kad pats asmuo dėl šios pensijos skyrimo prašymą turi pateikti minėtoms institucijoms, kiekvienos iš jų nustatyta tvarka. Šioms institucijoms taip pat pateikiami ir teikimui reikalingi kiti dokumentai.

Jei prašymą tiesiogiai komisijai pateikia pats asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija, prašymas grąžinamas arba perduodamas kompetentingoms valstybės ar savivaldybių institucijoms.

Kreiptis dėl pirmojo ar antrojo laipsnio pensijos skyrimo reikia sukakus senatvės pensijos amžių arba, kai nustatoma 60 proc. ir daugiau darbingumo netekimo.

Dirbusieji ypatingomis sąlygomis ir už tai gavę kompensaciją, gali kreiptis likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek laiko, už kurį buvo mokama kompensacija.

 Pavyzdžiui, už darbą ypatingomis sąlygomis kompensacija buvo mokama 2 metus, tad dėl valstybinės pirmojo ar antrojo laipsnio pensijos galima kreiptis iki senatvės pensijos amžiaus likus 2 metams. 

  • Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra 232 € (keturių valstybinių pensijų bazių dydžio).
  • Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra 116 € (dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio).

Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama iki gyvos galvos.

Jų mokėjimas stabdomas, jei asmuo turi draudžiamųjų pajamų, ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas. Netekus šių pajamų, mokėjimas atnaujinamas nuo kitos dienos einančios po tos dienos, kurią nustota turėti draudžiamųjų pajamų.

 Ši taisyklė netaikoma ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms – daugiavaikėms motinoms ir garbės donorams, valstybinių našlių ir našlaičių pensijų bei personalinių pensijų gavėjams.

 Jei gaunate draudžiamųjų pajamų, apie tai turite pranešti Sodrai per 10 dienų, nuo jų atsiradimo dienos. Jei laiku neinformuojama, atsiradusi pensijos permoka – išieškoma.

Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas, tyčinius nusikaltimus padariusiems asmenims. Paskyrimas naikinamas nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.

Pirmojo ir antrojo laipsnio pensijos mokėjimas gali būti sustabdytas ar nutrauktas tokiais atvejais:

  • kai gavėjas netenka LR pilietybės
  • kai gavėjas atgauna darbingumą, jei mokėjimas buvo siejamas su asmens neįgalumu
  • kai gavėjas pradeda gauti kitą išmoką iš valstybės biudžeto
  • kai gavėjas netenka statuso, suteikusio jam teisę į valstybinę pensiją
  • kai daugiavaikės motinos ar jos išaugintų vaikų  (įvaikių) elgesys neatitinka nustatytų reikalavimų

  Apie pasikeitusias aplinkybes Sodrai būtina pranešti per 10 dienų nuo jų atsiradimo dienos. Antraip, susidariusi pensijos permoka bus išieškota.

Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės ar personalinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį palaidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar vieno mėnesio pensijos dydžio suma.

Asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.

  • Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal LR pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą.
  • Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo panaikinimo priima LR pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija.
  • Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją Vyriausybė skiria pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus sąrašus.

LR pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Komisiją sudaro vienuolika narių: socialinės apsaugos ir darbo ministras (komisijos pirmininkas), socialinės apsaugos ir darbo viceministras (komisijos pirmininko pavaduotojas), keturi ministrai ir penki visuomenės atstovai – visuomenės gerbiami ir vertinami žmonės, atstovaujantys skirtingoms veiklos sritims.

Komisijos sudėtis kas dveji metai atnaujinama ne mažiau kaip trečdaliu narių. Į komisijos posėdžius gali būti kviečiami ekspertai, kurie turi patariamojo balso teisę.

Komisijos sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina LR Vyriausybė. 

Komisija nagrinėja LR Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir kitų institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją bei savivaldybių administracijų teikimus skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas daugiavaikėms motinoms.

Komisija turi teisę priimti sprendimą skirti nuo 2005 m. sausio 1 d. antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai, jeigu:

  • daugiavaikė motina 2005 m. sausio 1 d. atitiko šios pensijos skyrimo sąlygas
  • jeigu komisija gavo savivaldybės administracijos teikimą su visais būtinais nurodytai pensijai skirti dokumentais ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 1 d.

Daugiavaikių motinų pagimdytų ar įvaikintų ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijai ir sąlygos yra nurodytos LR pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose.

Remiantis nuostatais nustatoma daugiavaikių motinų teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Priimdama sprendimą jais vadovaujasi LR pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija.

Jais privalo vadovautis ir savivaldybių administracijos, teikdamos pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms.

 Savivaldybių administracijos, kurių teikimu šios pensijos buvo paskirtos motinoms, neatitinkančioms antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo sąlygų, privalo atlyginti valstybės biudžetui žalą, padarytą iki šios pensijos mokėjimo nutraukimo.

Nuo 1995 m. personalinės pensijos nebėra skiriamos. LR pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija iki 1995 metų liepos 1 dienos apsvarstė anksčiau paskirtas personalines, respublikinės ir vietinės reikšmės personalines pensijas. Dalis personalinių pensijų gavėjų nuo 1995 m. sausio 1 d. gauna pirmojo arba antrojo laipsnio valstybines pensijas.

Personalinės pensijos mokamos tol, kol šių pensijų gavėjai:

  • nepraranda teisės į šią pensiją
  • patys jos neatsisako
  • neįgyja teisės gauti didesnę kitos rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją.

Jei personalinės pensijos gavėjui mokama kita pensija ar šalpos  kompensacija, tuomet personalinė pensija nemokama, išskyrus atvejus kai:

  • mokamas šalpos ir personalinės pensijos skirtumas, jei personalinė pensijos dydis mažesnis už šalpos pensijos dydį
  • asmuo gaunantis personalinę pensiją už mirusįjį iki 1995-01-01 tėvą (motiną) kartu su šia pensija, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių, valstybinę našlaičių ar šalpos našlaičių pensiją už mirusį kitą iš tėvų (įtėvių)

Šiuo metu Lietuvoje iš valstybės biudžeto skiriamos ir mokamos šios valstybinės pensijos: pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų valstybinės pensijos, kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams, valstybinės signatarų rentos, rentos buvusiems sportininkams, Respublikos Prezidento valstybinė renta.

Atnaujinimo data: 2014-09-08

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, asmenims, dalyvaujantiems II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, nuo š. m. sausio 1 dienos visi įmokų dydžiai yra 2 proc.:

  1. valstybino socialinio pensijų draudimo įmokų dalis dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
  2. papildomos pensijų kaupimo dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos dalis nuo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
  3. papildomos iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dalis;
  4. vienam iš tėvų, auginančiam vieną ar daugiau vaikų iki 3 metų ir gaunančiam motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą arba draudžiamą valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą už kiekvieną vaiką pervedama įmokos dalis.

Papildomos pensijų kaupimo dalyvio lėšomis (2 punktas) ir papildomos iš valstybės biudžeto (3 punktas) mokamos pensijų įmokos iki 2015 m. pabaigos sudarė 1 proc. dydžio.

Valstybės už pensijų sistemos dalyvį mokama suma (3 punktas), taip pat mažamečius vaikus auginantiems tėvams pervedama suma (4 punktas) nuo 2016 sausio 1 dienos sudaro 2 proc. nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto užmokesčio vidurkio ir yra 13,82 euro.

Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kaupti senatvei. Apsisprendusieji dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, dalį socialinio pensijų draudimo įmokų, šiuo metu mokamų „Sodrai“, ir dalį savo darbo užmokesčio nukreips į savo sąskaitą pasirinktame pensijų fonde. Sukakę senatvės pensijos amžių, dalyviai gaus pensiją iš dviejų šaltinių: iš „Sodros“ ir iš pensijų fonde sukauptų lėšų. Išsamesnę informaciją apie pensijų kaupimą rasite ČIA. 

Pensijų kaupimo sistemoje gali dalyvauti asmenys, kurie turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti. Taip pat asmenys, pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą turintys teisę pervesti lėšas iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę senatvės pensijos amžių.
 
 Svarbu: apsisprendus dalyvauti pensijų kaupime, grįžti atgal į „Sodrą“ galima tik per pirmąsias 30 kalendorinių dienų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo.
 
Asmenys pensijų kaupimo dalyviais tapę iki 2013 m. sausio 1 d., laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. turėjo teisę vienašališkai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą apie tai raštu pranešę pensijų kaupimo bendrovei.

Pagrindiniai rodikliai yra šie: kaupimo laikotarpio trukmė, atlyginimo dydis, investavimo pajamingumas, atskaitymų pensijų kaupimo bendrovės naudai dydis ir t.t.

Pensijų fondą keisti toje pačioje pensijų kaupimo bendrovėje galėsite, tačiau pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą teisę turės tik tie pensijų kaupimo dalyviai, kurių vardu yra pervesta bent viena pensijų įmoka.

 Kartą per metus pakeisti pensijų fondą galima nemokamai. Jei pensijų fondas keičiamas dažniau, gali būti imamas mokestis, todėl reikia atidžiai perskaityti pasirinkto pensijų fondo taisykles.

Kaip ir kiekviena paslauga, pensijų kaupimas kainuoja. Už kaupiamų lėšų tvarkymą pensijų kaupimo bendrovė ima mokesčius. Smulkesnę informaciją šiuo klausimu rasite Pensijų kaupimo įstatyme bei konkretaus pensijų fondo taisyklėse.

  1. Atsižvelkite į būsimą kaupimo trukmę – kuo šis laikotarpis ilgesnis, tuo labiau tinka rizikingesnio investavimo pensijų fondas, kurio investicijų grąža per ilgą laiką gali būti daug didesnė, nei pasirinkus atsargesnio investavimo pensijų fondą.
  2. Atsižvelgdami į kaupimo trukmę, rinkitės fondą su labiausiai Jums tinkančiais mokesčiais. Kaupiantiems ilgai, svarbus kuo mažesnis mokestis nuo pensijų sąskaitoje sukauptos sumos, o kaupiantiems trumpai, patartina pasirinkti fondą su mažesniu mokesčiu nuo įmokos.
  3. Atsižvelkite į kuo ilgesnio laikotarpio pensijų fondo pelningumą. Kadangi investavimas – ilgalaikė veikla, spręsti apie pensijų fondo pelningumą tik iš vienerių metų rezultatų - neverta. Reikėtų žiūrėti, kokia yra tendencija per ilgesnį laiką, nes prasti kurių nors metų rezultatai gali būti nulemti ne blogo investavimo, o nepalankios situacijos rinkoje.
  4. Atkreipkite dėmesį ne vien į mokesčių dydžius, bet ir į jų derinį su fondo pajamingumu. Mokesčių dydis galėjo būti vieninteliu kriterijumi pensijų fondui pasirinkti tik pirmaisiais pensijų kaupimo rinkos metais, kai dar nėra aiškus kiekvieno fondo pelningumas. Tačiau vėlesniais metais renkantis pensijų fondą, svarbu ne tik pensijų fondo mokesčiai, bet ir jo pelningumas. Jei pensijų fondo mokesčiai yra maži, bet jo pelningumas - arti nulio, realus kaupimas jame kainuoja daug brangiau ir yra žymiai lėtesnis nei to pensijų fondo, kurio mokesčiai yra gerokai didesni, tačiau investavimo rezultatai yra labai geri ir pelningumas didelis. Išsamesnę informaciją apie pensijų kaupimą galite rasti ČIA.
Dalyvavimas pensijų kaupime baigiasi, kai:
 
  1. dalyvis sulaukia senatvės pensijos amžiaus ir jam išmokama visa pensijų išmoka;
  2. dalyvis miršta;
  3. dalyvis pensijų kaupimo sutartį nutraukia per 30 kalendorinių dienų nuo jos sudarymo;
  4. teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia;
  5. Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių lėšos perkeliamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą.
Ne, nepervedamos, kadangi pensijų kaupimo įmokos skaičiuojamos nuo dalyvio draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
 
Pensijų įmokos pervedamos per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, iki kurios draudėjai Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti VSDF įstaigoms informaciją apie kiekvienam apdraustajam apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas.
 
VSDF valdybai pradėjus elektroninės bylos formavimą, dalyvių, kurių vardu priskaičiuojamos pensijų įmokos, pensijų kaupimo sutarčių registravimas, nutraukimas, taip pat pensijų kaupimo sutarčių ir dalyvių rekvizitų duomenų keitimas (taisymas) sustabdomas. Jis atnaujinamas tik po to, kai pensijų kaupimo bendrovė informuoja VSDF valdybą duomenų teikimo ir pensijų įmokų pervedimo sutartyje nustatyta tvarka apie pensijų įmokų įskaitymą.
 
 

Metai

Mėnuo

Už periodą

Pervedimo data

PF keitimo ir asmens rekvizitų koregavimo sustabdymo data*

2016 m.

11 mėn.

2016-11-01 – 2016-11-30

2017-01-10

2017-01-04

2016 m.

12 mėn.

2016-12-01 – 2016-12-31

2017-02-10

2017-02-07

2017 m.

 1 mėn.

2017-01-01 – 2017-01-31

2017-03-13

2017-03-07

2017 m.

 2 mėn.

2017-02-01 – 2017-02-29

2017-04-11

2017-04-05

2017 m.

 3 mėn.

2017-03-01 – 2017-03-31

2017-05-09

2017-05-03

2017 m.

 4 mėn.

2017-04-01 – 2017-04-30

2017-06-09

2017-06-06

2017 m.

 5 mėn.

2017-05-01 – 2017-05-31

2017-07-11

2017-07-05

2017 m.

 6 mėn.

2017-06-01 – 2017-06-30

2017-08-09

2017-08-03

2017 m.

 7 mėn.

2017-07-01 – 2017-07-31

2017-09-11

2017-09-06

2017 m.

 8 mėn.

2017-08-01 – 2017-08-31

2017-10-10

2017-10-04

2017 m.

 9 mėn.

2017-09-01 – 2017-09-30

2017-11-13

2017-11-08

2017 m.

10 mėn.

2017-10-01 – 2017-10-31

2017-12-11

2017-12-06

 

*Pensijų fondų keitimas ir asmens rekvizitų koregavimas sustabdomas tik tiems asmenims, kurių vardu yra apskaičiuojamos pensijų įmokos ir atnaujinamas nedelsiant po to, kai gaunama informacija apie pensijų įmokų įskaitymą. 

**Esant būtinybei Fondo valdyba gali keisti įmokų pervedimo grafiką.

 

PKB pavadinimas

Pensijų fondas

Nuoroda

UAB „SEB investicijų valdymas“

SEB pensija 1

http://www.seb.lt/ 

SEB pensija 2

SEB pensija 3

UAB INVL ASSET MANAGEMENT“

INVL Extremo II 16+

http://www.invl.com/lit/lt

INVL Stabilo II 58+

INVL Mezzo II 53+

INVL Medio II 47+

 
 
 

„Swedbank investicijų valdymas”, UAB

Pensija 1

http://www.swedbank.lt/

Pensija 2

Pensija 3

Pensija 4

Pensija 5

Danske pensija 50
Danske pensija 100

UAB „DNB investicijų valdymas“

Dnb Nord pensija 1

http://www.dnb.lt/

Dnb Nord pensija 2

Dnb Nord pensija 3

Uždaroji akcinė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė

„Aviva Lietuva“

Europensija

http://www.aviva.lt/

Europensija plius

Europensija ekstra

Atnaujinimo data: 2016-03-08
Bus kompensuojamos:
 
  • senatvės,
  • išankstinės senatvės,
  • netekto darbingumo (invalidumo) pensijos.

Kreiptis dėl kompensacijos mokėjimo nereikia. Kompensacija bus išmokėta bendra tvarka, kuri numatyta pensijų kompensavimo įstatyme. Prašymus pateikti reikia tik šiais atvejais:

 

  1. kai senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas buvo nutrauktas pensijos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį.
  2. kai yra pasibaigęs netekto darbingumo (invalidumo) pensijos skyrimo terminas. 

 

 Šie asmenys ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sodrai turi pateikti prašymą dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo. 
 
  • Jeigu prašymas pateikiamas iki 2014 m. gruodžio 1 d., kompensuojamoji suma išmokama bendrąja tvarka. 
  • Jeigu prašymas pateikiamas po 2014 m. gruodžio 1 d., tačiau ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d., priklausiusi kompensuojamosios sumos dalis išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos, o likusi jos dalis išmokama bendraja tvarka.
 

 

Bus kompensuota ta dalis, kuri susidarė dėl pasikeitusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio taikymo.

Galiojant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui buvo patvirtintas 1170 Lt einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis, kurį taikant pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta.

 

 Ta dalis, kuri buvo sumažinta dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo (dirbusiems pensininkams), nėra numatyta kompensuoti. 
  1. 2014 m. ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį (gruodžio mėn.) senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams išmokėta 20 procentų kompensuojamosios sumos.
  2. 2015 ir 2016 m. kiekvieno ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams bus išmokama po 40 procentų kompensuojamosios sumos lygiomis dalimis.
 
 Pavyzdys. Pensijos gavėjui yra apskaičiuota 3000 Lt dydžio kompensuojamoji pensijos suma, tai 20 proc. šios sumos yra 600 Lt ir ji bus išmokėta 2014 m. gruodžio mėn. 2015 m. bus išmokėta 40 proc. šios sumos, tai yra 1200 Lt bus padalinta į 4 dalis ir po 86,87 € (300 Lt) asmuo gaus 2015 m. kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėn. Likę 347,54 € (1200 Lt) bus išmokėti 2016 metais tokiu pat principu, kaip ir 2015 metais.
 
  1. Kompensuojamoji suma išmokama laikantis šių nustatytų terminų ir dydžių, išskyrus šiuos atvejus:
    1. jeigu asmeniui apskaičiuota kompensuojamoji suma yra ne didesnė kaip 100 litų, ji visa išmokėta 2014 m. ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį (gruodžio mėn.);
 
 Pavyzdys. Pensijos gavėjui yra apskaičiuota 80 Lt kompensuojamoji suma. Ji jam išmokėta 2014 m. gruodžio mėn.
 
  1. jeigu asmeniui apskaičiuota kompensuojamoji suma yra didesnė kaip 100 litų, tačiau, išmokėjus jos dalį 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį, lieka 100 litų ar mažiau, likusi suma išmokama 2015 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį; 
 
 Pavyzdys. Pensijos gavėjui yra apskaičiuota 120 Lt kompensuojamoji pensijos suma. 20 proc. sumos yra 24 Lt ir ji išmokėta 2014 m. gruodžio mėn., o likusi suma - 27, 80 € (96 Lt) bus išmokėta 2015 m. kovo mėn.
 
  1. jeigu asmeniui apskaičiuota kompensuojamoji suma yra didesnė kaip 100 litų ir, išmokėjus jos dalį 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį, lieka daugiau kaip 100 litų, tačiau 40 procentų kompensuojamosios sumos yra 100 litų ar mažiau, po 40 procentų kompensuojamosios sumos išmokama atitinkamai 2015 ir 2016 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį.
 
 Pavyzdys. Pensijos gavėjui yra apskaičiuota 150 Lt kompensuojamoji pensijos suma. 20 proc. sumos, t.y. 30 Lt išmokėta 2014 m. gruodžio mėn. 2015 m. ir 2016 m. kovo mėnesiais bus išmokėta po 40 proc. likusios sumos – po 17,38 € (60 Lt).
 
 

Kompensuojamosios pensijų sumos bus išmokėtos:

  • asmenims, kuriems pensijos mokamos į kredito įstaigų sąskaitas, I-ojo kompensavimo etapo pinigai pasieks birželio 15 d., rugsėjo 15 d., gruodžio 15 d.
  • gaunatiems pensijas AB „Lietuvos paštas“ skyriuose ir asmenims, kuriems pensijos pristatomos į namus, II-ojo etapo kompensuojamosios sumos (dirbusiems pensininkams) bus išmokamos kartu su  pensijos išmokėjimu birželio 22 dieną.
Kompensuojamos senatvės ar netekto darbingumo pensijų dalies sumos bus pristatomos tokiu pat būdu, kokiu asmuo gauna pensijas šiuo metu, t. y. pervedamos į sąskaitą banke, pervedamos į sąskaitą kredito unijoje, išmokamos mokėjimo įstaigoje (AB „Lietuvos paštas“) ar pristatomos į namus.

Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 80 punktu, pensininkui apskaičiuotos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos mirusio pensininko įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas.

Į kompensaciją pretenduojantiems asmenims reikia pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį pensininką pergyvenusiam sutuoktiniui - liudijimą (nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį) . 

 

Kokius žingsnius reikia atlikti, jei esate mirusiojo įpėdinis ir pretenduojate į kompensaciją?

 

  1. Jei paveldėjimo teisės liudijime yra įtraukta mirusiam pensijos gavėjui priklausanti kompensuojama suma, tuomet su šiuo dokumentu ir asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu kiekvienas paveldėtojas savo vardu turi kreiptis į bet kurį „Sodros“ skyrių ir pateikti prašymą.
  2. Jeigu paveldėjimo teisės liudijime nėra įtraukta mirusiam pensijos gavėjui apskaičiuota kompensuojama suma, pirmiausia reikia kreiptis į notarą dėl naujo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įtraukiant minėtas sumas. 

  3. Jeigu notaras nurodys, kad informacija apie mirusiam asmeniui apskaičiuotą kompensuojamą sumą iš „Sodros“ skyriaus nėra perduota notarų biurui, tuomet su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu bei giminystės ryšį su mirusiuoju patvirtinančiu dokumentu arba notaro liudijimu, patvirtinančiu, kad asmuo yra mirusiojo pensininko įpėdinis reikia kreiptis į „Sodros“ skyrių ir pateikti prašymą išduoti pažymą apie mirusiojo asmens negautas išmokas, kurią reikės pateikti notarui dėl naujo pavedėjimo teisės liudijimo išdavimo.

 

 Pensijų kompensavimo įstatymas įsigaliojo 2014-05-22 dieną. Nuo šios dienos apskaičiuotos ir visos įstatyme numatytos pensijų kompensacijos. Jei pensijos gavėjas mirė po 2014-05-22, jo turto paveldėtojams išmokama apskaičiuota pensijos kompensacija. 

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme nėra numatytas pensijų kompensavimas dirbusiems asmenims ir sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas, todėl Vyriausybei Seimas pasiūlė svarstant 2016 ir (ar) vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir 2016 ir (ar) vėlesnių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, įvertinti šių pensijų kompensavimo galimybes.
Prašymą dėl kompensuojamosios pensijos dalies sumos apskaičiavimo ir išmokėjimo galima rasti: 
  1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos tinklalapio www.sodra.lt, skiltyje „Formos ir šablonai“ - „Formos ir šablonai gyventojams“. Užpildytą ir pasirašytą prašymą reikia pateikti Sodros teritoriniam skyriui. Prašymą taip pat galima atsiųsti paštu, prie pastarojo pridėjus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro ar kita teisės aktų nustatyta tvarka; 
  2. Sodros teritoriniame skyriuje
  3. EGASEGASAsmeninė „Sodros“ paskyra gyventojams, pasiekiama adresu: gyventojai.sodra.lt, prisijungus per savo elektroninės bankininkystės sistemą, ar naudojantis elektroniniu parašu. EGAS pasirinkus „Naujas prašymas“ – „Skirti pensiją/kompensaciją“ – GPN.11 „Prašymas dėl kompensuojamosios pensijos dalies sumos išmokėjimo“.
Atnaujinimo data: 2014-12-08

Lietuvos statistikos departamentas kas ketvirtį skelbia vidutinį mėnesinį darbo užmokestį šalies ūkyje. Remiantis šiuo dydžiu nustatomi maksimalūs ir minimalūs ligos išmokos dydžiai. 

Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuojamas šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo atsiradimo mėnesio, 2 dydžių sumą dalinant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).

Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuojamas pagal šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, galiojusį užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti ligos išmoką atsiradimo mėnesio. 15 proc. šio darbo užmokesčio dalinant iš vidutinio tų metų mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).

Ligos išmoka, kurią moka „Sodra“ per mėnesį negali būti mažesnė nei 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.

 

Maksimalių ir minimalių vienos dienos ligos išmokų dydžiai 2017 m. I ketvirtis
Vienos dienos maksimali ligos išmoka, tapus laikinai nedarbingu dėl ligos arba traumos, nuo 3 dienos 60,44 Eur (80 proc.)
Vienos dienos maksimali ligos išmoka, slaugant šeimos narį 64,22 Eur (85 proc.)
Vienos dienos maksimali ligos išmoka, tapus laikinai nedarbingu dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu 75,55 Eur (100 proc.)
Vienos dienos minimali ligos išmoka 5,67 Eur
  • Už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys (išskyrus organų donorystės ir šeimos nario slaugos atvejus). Ši išmoka negali būti mažesnė negu 80 proc. ir ne didesnė kaip 100 proc. išmoka gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

 

Jei Jums išduotas biuletenis, privalu laikytis taisyklių, nustatytų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse. Jei jos yra pažeidžiamos, nuo pažeidimo padarymo dienos ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas.

Pažeidimu laikoma, jei biuletenį turintis asmuo:

  • gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į gydytojų konsultacinės komisijos posėdį;
  • Sodros valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus neatvyksta į gydytojų konsultacinės komisijos posėdį;
  • nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo;
  • neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos procedūrų;
  • atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų;
  • dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo), dalyvauja (-avo) kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose;
  • vartoja (-o) alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas;
  • elgiasi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti (užtęsė) ligos trukmę.

Ligos išmoka nemokama, jeigu:

  • asmuo tapo laikinai nedarbingu dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;
  • pats sužalojo savo sveikatą ar apsimetė sergančiu;
  • tapo laikinai nedarbingu dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Šiuos pažeidimus gali nustatyti gydytojai, Sodros specialistai ar darbdavio sudaryta komisija. 

Informaciją, už kuriuos laikotarpius darbdavys yra pateikęs pranešimus dėl išmokos skyrimo (forma NP-SDNP-SDDarbdavio Sodrai teikiamas pranešimas. Dėl pašalpos skyrimo darbuotojui (ligos, motinystės ir pan.)), galima sužinoti prisijungus prie Asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui. Prisijungus reiktų pasirinkti nuorodą „Nauja suvestinė“ ir suvestinių sąraše pasirinkti REP.12 „Informacija apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus“.

Taip pat asmeninę informaciją galima gauti telefonu 1883 arba atvykus į „Sodros“ skyrių. Kreipiantis dėl asmeninės informacijos telefonu, reikia žinoti kliento identifikavimo kodą (KIDKIDUnikalus kliento identifikavimo kodas, susidedantis iš 8 skaičių bei vienos raidės. Paskambinus telefonu 1883 bei padiktavus kodą, konsultantai galės Jums teikti asmeninę informaciją.), o atvykus į skyrių su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Ligos išmokos mokėjimas priklauso nuo dokumentų, reikalingų skirti išmoką gavimo. Dažniausiai išmoka išmokama dalimis, kai dokumentai už atskirus ligos periodus pateikiami per keletą kartų.

Detalesnę informaciją apie paskirtą ir išmokėtą išmoką galima gauti prisijungus prie Asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, telefonu 1883 arba „Sodros“ skyriuje. 

Nuo autorinių pajamų turi būti mokamos tokios pat „Sodros“ įmokos, kaip ir dirbant pagal darbo sutartį. Taigi SoDros įmokas mokantys autoriai taip pat yra draudžiami ligos draudimu ir gali gauti ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, vaiko priežiūros išmokas.

Autoriai gaus išmokas, jei susirgo draudimo laikotarpiu ir turėjo reikiamą stažą.

Autorių įgytas stažas nustatomas pagal sumokėtas „Sodros“ įmokas. Jei jos sumokėtos nuo minimalios mėnesinės algos (MMAMMAMinimalus mėnesio atlyginimas lygus 380 Eur.) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Kai įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės nei MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai didesniu ar mažesniu.

Laikoma, kad autoriai yra įgiję pakankamą stažą ligos išmokai gauti, jei iki ligos pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 3 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 12 mėnesių laikotarpį arba nuo ne mažesnės negu 6 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 24 mėnesių laikotarpį.

Už pirmas dvi dienas ligos išmoka autoriams nėra mokama, o nuo 3 dienos ją moka „Sodra“. Autoriams taikomos tokios pat ligos išmokų ribos ir apskaičiavimo taisyklės, kaip ir kitiems dirbantiesiems. Nuo 3 ligos dienos jie gaus 80 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką. 

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal Jūsų turėtas pajamas, nuo kurių mokamos „Sodros“ įmokos. Įvertinamos pajamos, turėtos per paeiliui einančius 3 mėnesius, buvusius iki praeito mėnesio prieš ligos mėnesį.

 Pavyzdžiui, susirgus sausio mėnesį, kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. turėtas pajamas.

 

 

 Vienos dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas padalinus minėtų 3 mėnesių pajamas iš to paties laikotarpio darbo dienų skaičiaus. Taikoma 5 dienų darbo savaitė bei atsižvelgiama į Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas. Metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2016 metais - 21, 2017 -21.

Atnaujinimo data: 2014-09-02

Nuo autorinių, sporto ar atlikėjo veiklos pajamų, vykdant individualią žemės ūkio veiklą, turint individualios veiklos pažymą, esant individualios įmonės savininke, mažosios ar tikrosios ūkinės bendrijos tikraja nare, turi būti mokamos „Sodros“ įmokos motinystės socialiniam draudimui. Šias įmokas mokantys asmenys yra draudžiami motinystės draudimu ir turi teisę gauti motinystės išmoką.

Visoms šioms grupėms įgytas stažas nustatomas pagal sumokėtas SoDros įmokas. Jei jos sumokėtos nuo minimalios mėnesinės algos (MMAMMAMinimalus mėnesio atlyginimas lygus 380 Eur.) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Kai įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės nei MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai didesniu ar mažesniu.

Šios apdraustųjų grupės yra įgijusios pakankamą stažą motinystės išmokai gauti, jei iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 4560 Eur draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 24 mėnesių laikotarpį. 

Išmoka gali būti skirta. Tokiu atveju motinystės socialinio draudimo stažas jums skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki anksčiau gimusiam vaikui sukako dveji metai.

Jei nėštumo ir gimdymo atostogų metu gaunate papildomų pajamų ar išmokų, jums priskaičiuota motinystės išmoka gali būti sumažinta.

Pajamos, kurias gaunant, motinystės išmoka bus SUMAŽINTA:

  • visos pajamos, nuo kurių mokamos „Sodros“ įmokos motinystės socialinio draudimui, pvz.: atlyginimas
  • jei motinystės išmokos mokėjimo laikotarpiu buvo dirbama ir gautos darbinės veiklos pajamos, nuo kurių nėra mokamos „Sodros“ įmokos
  • ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos.

Jeigu aukščiau minėtų pajamų dydis mažesnis už motinystės išmoką, Jums bus išmokėtas išmokos ir turėtų pajamų skirtumas. Jeigu šių pajamų dydis yra didesnis už motinystės išmoką arba jai lygus, motinystės išmoka nemokama.

Mokant išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos pajamos, gautos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.

Darbinės veiklos pajamos – iš darbdavio gautos ir tiesiogiai su asmens darbu susijusios pajamos, nuo kurių neskaičiuojamos SoDros įmokos:

  • darbdavio išmokos už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą ir išmokos, skirtos kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamos įstatymuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
  • darbdavio išmokos, skirtos komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, bei komandiruočių išlaidos už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybinių sienų kirtimu), mokamos teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
  • delspinigiai už pavėluotą išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimą;
  • su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, mokamos valstybės tarnautojams, deleguotiems asmenims ir profesinės karo tarnybos kariams, taip pat atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai;
  • darbo užmokestis, gautas iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, kuriais vadovaudamosi institucijos moka darbo užmokestį
  • darbuotojo gautos iš darbdavio pajamos natūra, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu; 
  • vidutinis darbo užmokestis, sumokamas atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės;
  • Darbinės veiklos pajamomis taip pat laikomos aukščiau nurodytos užsienyje gautos pajamos.

Paprasčiausia prašymą pateikti internetu per Asmeninę Sodros paskyrą gyventojui:

 

  1. Prisijungę prie asmeninės paskyros kairiajame meniu paspauskite „Naujas prašymas“. Tuomet ekrano centre spauskite „Skirti išmoką“. Jungiantis pirmą kartą, būtina užpildyti asmeninius duomenis skiltyje „Nustatymai“.
  2. Pasirinkite norimą išmoką. Kompiuterio ekrane pasirodys naujas langas – prašymo forma.
  3. Atidžiai perskaitykite joje esančią informaciją, įrašykite trūkstamus duomenis. Jei nesate tikri, ar prašymas užpildytas korektiškai, spauskite mygtuką „Tikrinti“. Kai viską užpildėte ir klaidų neliko, spauskite mygtuką „Pateikti“.

Nauja motinystės išmoka jūsų prašymu gali būti apskaičiuota pagal tą patį kompensuojamąjį uždarbį, iš kurio buvo apskaičiuota ankstesnė motinystės išmoka, jei bent dalį laikotarpio, iš kurio apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, gavote vaiko priežiūros išmoką už anksčiau gimusį vaiką arba buvote anksčiau gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogose. 

Atnaujinimo data: 2014-07-29

Jei tėvystės atostogų metu gaunate papildomų pajamų ar išmokų, jums priskaičiuota tėvystės išmoka gali būti sumažinta.

Pajamos, kurias gaunant, tėvystės išmoka​ bus sumažinta:

  • visos pajamos, nuo kurių mokamos motinystės socialinio draudimo įmokos, pvz.: atlyginimas pagal darbo sutartį.
  • jei tėvystės išmokos mokėjimo laikotarpiu buvo dirbama ir gautos darbinės veiklos pajamos, nuo kurių nėra mokamos„Sodros“ įmokos
  • ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos.

   Jeigu aukščiau minėtų pajamų dydis mažesnis už tėvystės išmoką, Jums bus išmokėtas išmokos ir turėtų pajamų skirtumas. Jeigu šių pajamų dydis yra didesnis už tėvystės išmoką arba jai lygus, tėvystės išmoka nemokama.

 

Mokant išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos pajamos, gautos už darbą, atliktą iki pirmosios tėvystės atostogų dienos.

Darbinės veiklos pajamos – iš darbdavio gautos ir tiesiogiai su asmens darbu susijusios pajamos, nuo kurių neskaičiuojamos SoDros įmokos:

  1. darbdavio išmokos už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą ir išmokos, skirtos kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamos įstatymuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
  2. darbdavio išmokos, skirtos komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, bei komandiruočių išlaidos už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybinių sienų kirtimu), mokamos teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
  3. delspinigiai už pavėluotą išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimą;
  4. su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, mokamos valstybės tarnautojams, deleguotiems asmenims ir profesinės karo tarnybos kariams, taip pat atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai;
  5. darbo užmokestis, gautas iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, kuriais vadovaudamosi institucijos moka darbo užmokestį;
  6. darbuotojo gautos iš darbdavio pajamos natūra, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu;
  7. vidutinis darbo užmokestis, sumokamas atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės;
  8. Darbinės veiklos pajamomis taip pat laikomos aukščiau nurodytos užsienyje gautos pajamos.

Paprasčiausia prašymą pateikti internetu prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui:

  1. Prisijungti galima naudojantis elektroninės bankininkystės priemonėmis arba su elektroniniu parašu.
  2. Prisijungę prie asmeninės paskyros kairiajame meniu paspauskite „Naujas prašymas“. Tuomet ekrano centre spauskite „Skirti išmoką“.
  3. Pasirinkę norimą išmoką. Kompiuterio ekrane pasirodys naujas langas – prašymo forma.
  4. Atidžiai perskaitykite joje esančią informaciją, įrašykite trūkstamus duomenis. Jei nesate tikri, ar prašymas užpildytas korektiškai, spauskite mygtuką „Tikrinti“. Kai viską užpildėte ir klaidų neliko, spauskite mygtuką „Pateikti“.

Jei bent dalį laikotarpio, iš kurio apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, gavote vaiko priežiūros išmoką už prieš tai gimusį vaiką arba buvote prieš tai gimusio vaiko tėvystės arba vaiko priežiūros atostogose, nauja tėvystės išmoka Jūsų prašymu gali būti apskaičiuota pagal tą patį kompensuojamąjį uždarbį, iš kurio buvo apskaičiuota ankstesnė tėvystės išmoka.

Taip, jeigu tėvystės išmokos gavimo laikotarpiu Jums bus nutrauktas vaiko priežiūros išmokos mokėjimas (reikia kreiptis į „Sodros“ skyrių). Tėvystės atostogų metu tėvui, gaunančiam tėvystės išmoką, vaiko priežiūros išmoka nemokama.

Atnaujinimo data: 2014-07-29
  1. Motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, per kuriuos mokamos motinystės socialinio draudimo įmokos. Įskaitomi ir tie laikotarpiai, per kuriuos asmuo gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmokas, taip pat nedarbo išmokas.
  2. Dirbančiųjų pagal autorines sutartis stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimalios mėnesinės algos (MMAMMAMinimalus mėnesio atlyginimas lygus 380 Eur.) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.
  3. Tais atvejais, kai asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai buvo vaiko priežiūros atostogose, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėn. laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai.
  4. Į motinystės socialinio draudimo stažą taip pat įskaitomi darbo Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės valstybėse laikotarpiai, kurie patvirtinami šių valstybių kompetentingų įstaigų išduotu dokumentu (S041 arba E104 formos pažyma).

Taip, tačiau tėvystės atostogų metu tėvui, gaunančiam tėvystės išmoką, vaiko priežiūros išmoka nemokama.

Jums gali būti mokamos abi išmokos, tačiau bendra šių išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 proc. Jūsų kompensuojamojo uždarbio. 

Jei pirmaisiais vaiko priežiūros išmokos gavimo metais gaunate papildomų pajamų ar išmokų, jums priskaičiuota išmoka gali būti sumažinta.

Pajamos, kurias gaunant vaiko priežiūros išmoka bus sumažinta:

  • visos pajamos, nuo kurių mokamos „Sodros“ įmokos motinystės socialiniam draudimui, pvz.: atlyginimas,
  • jei vaiko priežiūros išmokos mokėjimo laikotarpiu buvo dirbama ir gautos darbinės veiklos pajamos, nuo kurių nėra mokamos „Sodros“ įmokos,
  • ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos.

Jeigu aukščiau minėtų pajamų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, Jums bus išmokėtas išmokos ir turėtų pajamų skirtumas. Jeigu šių pajamų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, ji nemokama.

Mokant išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos pajamos, gautos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos.

Darbinės veiklos pajamos – iš darbdavio gautos ir tiesiogiai su asmens darbu susijusios pajamos, nuo kurių neskaičiuojamos Sodros įmokos:

  • darbdavio išmokos už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą ir išmokos, skirtos kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamos įstatymuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
  • darbdavio išmokos, skirtos komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, bei komandiruočių išlaidos už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybinių sienų kirtimu), mokamos teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
  • delspinigiai už pavėluotą išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimą;
  • su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, mokamos valstybės tarnautojams, deleguotiems asmenims ir profesinės karo tarnybos kariams, taip pat atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai;
  • darbo užmokestis, gautas iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, kuriais vadovaudamosi institucijos moka darbo užmokestį;
  • darbuotojo gautos iš darbdavio pajamos natūra, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu; 
  • vidutinis darbo užmokestis, sumokamas atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės.

Darbinės veiklos pajamomis taip pat laikomos aukščiau nurodytos užsienyje gautos pajamos.

Nauja vaiko priežiūros išmoka jūsų prašymu gali būti apskaičiuota pagal tą patį kompensuojamąjį uždarbį, iš kurio buvo apskaičiuota ankstesnė vaiko priežiūros išmoka, jei bent dalį laikotarpio, iš kurio apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, gavote vaiko priežiūros išmoką už anksčiau gimusį vaiką arba buvote anksčiau gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogose.

Vaiko priežiūros išmoka išmokama už praėjusį mėnesį. Taigi, išmoka už kiekvienų metų gruodžio mėnesį išmokama kitų metų sausio mėnesį. Apmokestinant išmokas už praėjusius mokestinius laikotarpius (praėjusius metus) NPDNPDNeapmokestinamųjų pajamų dydis. Suma kuriai netaikomi mokesčiai. NPD yra 310 Eur, jei asmuo uždirba ne daugiau nei 380 Eur. Didėjant uždarbiui taikomas NPD mažėja. ir papildomas NPD netaikomas. Permokėtą gyventojų pajamų mokestį galima atsiimti pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę Gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusius metus.

Paprasčiausia prašymą pateikti internetu prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui:

 

  1. Prisijungę prie asmeninės paskyros kairiajame meniu paspauskite „Naujas prašymas“. Tuomet ekrano centre pasirinkite - „Skirti išmoką“. Jungiantis pirmą kartą, būtina užpildyti asmeninius duomenis skiltyje „Nustatymai“.
  2. Pasirinkite norimą išmoką. Kompiuterio ekrane pasirodys naujas langas – prašymo forma.
  3. Atidžiai perskaitykite joje esančią informaciją, įrašykite trūkstamus duomenis. Jei nesate tikri, ar prašymas užpildytas korektiškai, spauskite mygtuką „Tikrinti“. Kai viską užpildėte ir klaidų neliko, spauskite mygtuką „Pateikti“.

Taip. Tokiu atveju vienas iš tėvų, gavęs išmoką pirmaisiais metais, turi pateikti prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos atsisakymo savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui. Galima pateikti ir laisvos formos prašymą: Naujas prašymas-Kiti-GPK1.2 Prašymas. Kitas tėvas turi pateikti prašymą skirti vaiko priežiūros išmoką

Atnaujinimo data: 2015-08-26
  • Pajamas gaunantys pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos.

Pavyzdžiui, 2015-02-03 už autorių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo 30 tūkst. eurų. Nežiūrint to, kad pagal minėtą sumą apskaičiavus socialinio draudimo laikotarpis yra 30 mėnesių,

šis autoriaus laikomas apdraustuoju tik 24 mėnesius, t.y. nuo 2015-02-03 iki 2017-02-02.

  • Gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys ir ūkininkai laikomi apdraustaisiais, jeigu jie yra sumokėję socialinio draudimo įmokas už paskutinį laikotarpį.
  • Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai ir jų partneriai bei šeimynos dalyviai socialinio draudimo įmokas moka kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
  • Individualia veikla užsiimantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus turi teisę skaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas avansu ir mokėti jas kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
  • Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne didesnės nei 7 VDU - 5188,40 Eur.
  • Socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.

VSDVSDValstybinis socialinis draudimas įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduodamo ar pratęsiamo verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui.

Kai verslo liudijimo galiojimo pradžios diena ir galiojimo pabaigos diena sutampa su kalendorinio mėnesio pradžia ir pabaiga, mokama visa valstybinio socialinio draudimo įmoka:

  • 26,3 proc. nuo MMAMMAMinimalus mėnesio atlyginimas lygus 380 Eur., nuo 2017 m. sausio 1 d. - 99,94 Eur,
  • jei asmuo papildomai kaupia pensijai savo lėšomis, tuomet įmokos dydis - 107, 54 Eur (28,3 proc. nuo MMA).

 

 1 Pavyzdys. Verslo liudijimo galiojimo laikotarpis nuo 2017-01-01 iki 2017-01-31 (asmuo nedalyvauja papildomame pensijų kaupime). VSD įmoka turi būti 99,94 €.

 

Jei verslo liudijimo galiojimo laikotarpis trumpesnis nei kalendorinis mėnuo arba verslo liudijimas įsigytas, nurodant atskiras galiojimo dienas, VSD įmokos už kalendorinį mėnesį apskaičiuojamos proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui.

 

 2 Pavyzdys. Verslo liudijimo galiojimo laikotarpis nuo 2017-01-16 iki 2017-02-20 (asmuo papildomame pensijų kaupime nedalyvauja). 99,94 € dalijama iš sausio mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir gauta suma dauginama iš 16 dienų (56 : 31 x 16 = 51,58 €). Taigi sausio mėnesio VSD įmoka yra 51,58 8 €. 99,94 € dalijami iš vasario mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir gauta suma dauginama iš 20 dienų (56 : 29 x 20 = 71,39 €). Vasario mėnesio VSD įmoka yra 71,39 €. Bendra VSD įmokų suma už verslo liudijimo galiojimo laikotarpį yra 122,97 € (51,58 + 71,39 = 122,97 €).

 

 3 Pavyzdys. Prekybos verslo liudijimas išduotas, nurodant atskiras galiojimo dienas (prekybos verslo liudijime nurodytos sausio mėnesio 3, 10, 17, 24, 31 dienos) ir asmuo nedalyvauja pensijų kaupime papildomai. 99,94 € dalijami iš sausio mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir gauta suma dauginama iš 5 dienų – gauta suma yra sausio mėnesio valstybinio socialinio draudimo įmoka (99,94 : 31 x 5 = 16,12 €).

  • Mažoji bendrija už mažosios bendrijos narį (ūkinė bendrija už ūkinės bendrijos tikrąjį narį) kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, turi mokėti ne mažesnes kaip 9 proc. dydžio PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas įmokas nuo minimalios mėnesinės algos. Kas mėnesį mokama privalomojo sveikatos draudimo įmoka lygi 34,2 Eur (9 proc. x 380 €).
  • Jeigu mažosios bendrijos narys (ūkinės bendrijos tikrasis narys) išsiima asmeniniams poreikiams lėšų sumą, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMIVMIValstybinė mokesčių inspekcija. Daugiau informacijos - www.vmi.lt) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (pajamų rūšies kodas 02), mažoji bendrija už mažosios bendrijos narį (ūkinė bendrija už ūkinės bendrijos tikrąjį narį),  įmokas skaičiuoja ir moka nuo išsiimamos mažosios bendrijos nario (ūkinės bendrijos tikrojo nario) asmeniniams poreikiams lėšų sumos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos taikant VSDVSDValstybinis socialinis draudimas įmokoms nustatytus tarifus:

 

  • 30,8 procento (nuo 2017 m. liepos 1 d. – 30,3 procento) dydžio tarifas.
  • Tuo atveju, kai asmuo pensijų kaupime dalyvauja mokėdamas papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas savo lėšomis, VSD įmokų tarifas yra 32,8 procento (nuo 2017 m. liepos 1 d. – 32,3 procento).

 

Socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais apskaičiuojant VSD įmokas negali būti didesnė negu praėjusių metų 28 VDUsuma - 20 753,60 Eur (741,2 Eurx28).

 Išsiimta suma deklaruojama „Sodros“ teritoriniam skyriui pateikiant SAV pranešimą apie savarankiškai dirbančius asmenis už ataskaitinį mėnesį iki kito mėnesio penkioliktos dienos.

 

 PSD (9 proc.) įmokos mokamos nuo išsiimtos asmeniniams poreikiams sumos, tačiau ne mažesnės kaip minimalios mėnesinės algos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama įmoka kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Mažosios bendrijos nario įmokas:

  • Valstybinio socialinio draudimo 30,8 procento (nuo 2017 m. liepos 1 d. – 30,3 procento) dydžio tarifas.
    • Tuo atveju, kai asmuo pensijų kaupime dalyvauja mokėdamas papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas savo lėšomis, VSDVSDValstybinis socialinis draudimas įmokų tarifas yra 32,8 procento (nuo 2017 m. liepos 1 d. – 32,3 procento).​
  • ir privalomojo sveikatos draudimo (9 proc.) įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo išsiimamos mažosios bendrijos nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (pajamų rūšies kodas 02) kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

 

Socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais apskaičiuojant VSD įmokas negali būti didesnė negu praėjusių metų 28 VDU (Vidutinis šalies darbo užmokestis) suma - 20 753,60 Eur (741,2 Eurx28).

 

 Kai mažosios bendrijos narys per kalendorinį mėnesį išsiima asmeniniams poreikiams lėšų sumą, mažoji bendrija apskaičiuoja ir sumoka socialinio draudimo įmokas, Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Taip pat turi pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbančius asmenis už ataskaitinį mėnesį iki kito mėnesio penkioliktos dienos. SAV pranešime turi būti nurodoma visa Mažosios bendrijos nario išsiimta asmeniniams poreikiams lėšų suma.

 

Socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.

Ne. Toks asmuo turi mokėti PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas įmokas kiekvieną mėnesį kaip individualią veiklą pagal pažymą vykdantis asmuo. 

 

 Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, PSD įmokų kas mėnesį gali nemokėti, tik tokiais atvejais jeigu moka PSD įmokas, kaip asmuo nurodytas Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2 ar 6 dalyse, pvz.: dirbantys pagal darbo sutartį, pareigūnai, individualių įmonių savininkai arba, jei yra draudžiamas valstybės lėšomis, kaip tai įvardinta Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje

  1. Jeigu moka PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas įmokas, kaip asmuo nurodytas Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 5 ar 7 dalyse ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, pvz.: dirba pagal darbo sutartį, yra pareigūnas, yra įsigijęs verslo liudijimą ir kt.
  2. Jeigu priskiriamas prie asmenų, nurodytų Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (valstybės lėšomis draudžiami asmenys).

 

 Šių grupių asmenims išimtis dėl PSD mokėjimo taikoma tik tuo atveju, jei iš individualios įmonės ar ūkinės bendrijos neišsiimamos lėšos asmeniniams poreikiams, kurios Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruojamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. 

  • Asmuo, vykdantis individualią veiklą, kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos privalo sumokėti 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo (PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas) įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama įmoka. Kas mėnesį mokama PSD įmoka lygi 34,20 (9 proc. x 380 €). Šio dydžio PSD įmoka yra mokama nepriklausomai nuo tą mėnesį vykdytos individualios veiklos laikotarpio. Einamųjų PSD įmokų kodas 313.
  • Savarankiškai dirbantis asmuo, vykdantis individualią veiklą, valstybinio socialinio draudimo (VSDVSDValstybinis socialinis draudimas) ir PSD įmokas apskaičiuoja nuo 50 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) sumos, kuri kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 28 VDU (2017 m. - 20753,60 €). Kai veikla vykdoma ne visus mokestinius metus, VSD ir PSD įmokų nuo pajamų metinės sumos bazės ribos perskaičiuojamos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui.
  • VSD įmokų tarifas – 29,7 proc., jeigu asmuo dalyvauja pensijų kaupime, mokėdamas į pasirinktą pensijų fondą papildomą 2 proc. pensijų įmoką savo lėšomis, VSD įmokų tarifas – 31,7 (29,7+2) proc., PSD įmokų tarifas – 9 proc.
  • Individualią veiklą vykdančio asmens mėnesio 29,7 arba 31,7 proc. dydžio VSD įmokos gali būti skaičiuojamos ir mokamos avansu nuo pasirinktos sumos, bet ne nuo didesnės sumos nei 28 VDU per metus. VSD įmokos avansu mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nurodant įmokos kodą 292. Asmuo gali rinktis, už kurį mėnesį nori mokėti VSD įmokas avansu. 

 

 Pavyzdžius, kaip apskaičiuoti VSD ir PSD įmokas vykdant individualią veiklą, galima sužinoti pasinaudojus individualios veiklos SKAIČIUOKLE 

 

 Asmuo, apskaičiavęs ir sumokėjęs VSD įmokas avansu, privalo pateikti teritoriniam Sodros skyriui SAV pranešimą, apie savarankiškai dirbančius asmenis, pasibaigus kalendoriniam mėnesiui iki kito mėnesio 15 dienos.

 

 VSD ir PSD įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMIVMIValstybinė mokesčių inspekcija. Daugiau informacijos - www.vmi.lt) termino paskutinės dienos. PSD įmokų (nuo pajamų, gautų praėjusiais metais) kodas 343.

VSD ir PSD įmokas galima sumokėti visose Lietuvos kredito ir mokėjimo įstaigose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADMSADMSocialinės apsaugos ir darbo ministerija  lėšų surenkamąsias sąskaitas, galima rasti ČIA.

 Pasibaigus kalendoriniams metams, asmuo, vykdantis individualią veiklą, jeigu neteikė Sodrai SAV pranešimų, nei duomenų VMI apie praėjusių metų pajamų metinę sumą, išdėstytą mėnesiais (GPM308 forma), taip pat jeigu jis teikė SAV pranešimus, tačiau juose pateikti duomenys nesutampa su VMI pateiktais duomenimis, privalo pateikti duomenis apie praėjusių metų pajamų metinę sumą, išdėstytą mėnesiais ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, iki kurios VMI prie FM turėjo būti pateikta metinė pajamų deklaracija. Teikiamas SAV pranešimas.

 

Nepateikus duomenų apie praėjusių metų pajamų metinės sumos išdėstymą mėnesiais, Sodra, remdamasi VMI duomenimis, savarankiškai dirbančio asmens, vykdančio individualią veiklą, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos VSD įmokos, ir VSD įmokų sumas Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre išdėsto mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms VSD įmokoms.

  • Asmuo, vykdantis individualią veiklą, privalomojo sveikatos draudimo (PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas) įmokų gali kas mėnesį nemokėti, jeigu jis moka arba už jį yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse įvardinti atvejai).
  • Dirbant pagal darbo sutartį ir turint individualios veiklos pažymėjimą, PSD įmokos būtų skaičiuojamos nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo (VSDVSDValstybinis socialinis draudimas) įmokos. VSD ir PSD įmokų bazę sudaro 50 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) suma, kuri kalendoriniais metais negali būti didesnė nei nuo 28 VDU (2017 m. - 20 753,60 €).
  • Kai veikla vykdoma ne visus mokestinius metus, VSD ir PSD įmokų nuo pajamų metinės sumos bazės ribos perskaičiuojamos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui.
  • VSD įmokų tarifas – 29,7 proc., jeigu asmuo dalyvauja pensijų kaupime, mokėdamas į pasirinktą pensijų fondą papildomą 2 proc. pensijų įmoką savo lėšomis, tuomet VSD įmokos tarifas būtų 31,7 (29,7+2) proc.  PSD įmokų tarifas – 9 proc.
  • Asmens, vykdančio individualią veiklą, mėnesio 29,7 arba 31,7 proc. dydžio VSD įmokos gali būti skaičiuojamos ir mokamos avansu nuo pasirinktos sumos, bet ne didesnės negu nuo 28 VDU (2017 m. - 20 753,60).
  • VSD įmokos avansu mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nurodant įmokos kodą už VSD įmokas 292, už PSD įmokas 313. Asmuo gali rinktis, už kurį mėnesį nori mokėti VSD įmokas avansu.
  •   Kaip apskaičiuoti VSD ir PSD įmokas vykdant individualią veiklą, galima pasinaudojus individualios veiklos SKAIČIUOKLE.

 

 Asmuo, apskaičiavęs ir sumokėjęs VSD įmokas avansu, privalo pateikti Sodros teritoriniam skyriui SAV pranešimą, apie savarankiškai dirbančius asmenis, pasibaigus kalendoriniam mėnesiui iki kito mėnesio 15 dienos.

 

  • VSD ir PSD įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMIVMIValstybinė mokesčių inspekcija. Daugiau informacijos - www.vmi.lt) termino paskutinės dienos. PSD įmokų (nuo pajamų, gautų praėjusiais metais) kodas 343.

 

 VSD ir PSD įmokas galima sumokėti visose Lietuvos kredito ir mokėjimo įstaigose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADMSADMSocialinės apsaugos ir darbo ministerija  Fondo lėšų surenkamąsias sąskaitas, galima rasti ČIA.

 

  • Pasibaigus kalendoriniams metams, asmuo, vykdantis individualią veiklą, jeigu neteikė Sodrai SAV pranešimų, nei duomenų VMI apie praėjusių metų pajamų metinę sumą, išdėstytą mėnesiais (GPM308 forma), taip pat jeigu jis teikė SAV pranešimus, tačiau juose pateikti duomenys nesutampa su VMI pateiktais duomenimis, privalo pateikti duomenis apie praėjusių metų pajamų metinę sumą, išdėstytą mėnesiais ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, iki kurios VMI turėjo būti pateikta metinė pajamų deklaracija. Teikiamas SAV pranešimas.
  • Nepateikus duomenų apie praėjusių metų pajamų metinės sumos išdėstymą mėnesiais, Sodra, remdamasi VMI duomenimis, savarankiškai dirbančio asmens, vykdančio individualią veiklą, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos VSD įmokos, ir VSD įmokų sumas Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre išdėsto mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms VSD įmokoms.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 d.), draudėjai už savo apdraustuosius - pensijų kaupimo dalyvius (kurie pensijų kaupime dalyvauja mokėdami papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas savo lėšomis) privalo apskaičiuoti papildomas 2 proc. pensijų įmokas iš apdraustojo lėšų. Apdraustųjų tarifas padidėja 2 proc., įmokų tarifas draudėjui nesikeičia, tik bendras įmokų tarifas (draudėjų ir apdraustųjų) padidėja 2 proc.

Draudėjai papildomą 2 procento įmoką apskaičiuoja nuo visų apdraustojo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Gauta suma apvalinama iki 2 skaičių po kablelio pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles (jeigu po paskutinio reikšminio skaitmens skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio reikšminio skaitmens reikia pridėti 1; jeigu skaitmuo po paskutinio reikšminio skaitmens yra mažesnis negu 5, paskutinis reikšminis skaitmuo nesikeičia).

 

 Pavyzdžiui, 2,54 = 2.54, 2,55 = 2,56, 2,56 = 2,57…

 

Gauta suma pridedama prie kitų, jau apskaičiuotų, įmokų nuo apdraustojo draudžiamųjų pajamų bei pervedama į Sodros biudžetą, nurodant tuos pačius įmokų kodus, kurie šiuo metu nurodomi mokant įmokas už atitinkamos kategorijos apdraustuosius.

 Informaciją apie darbuotojus, kaupiančius pagal formulę 2+2+2, draudėjai gali matyti EDAS, susiformavę 33 suvestinę.

 Suvestinės » Apdraustųjų asmenų - pensijų kaupimo dalyvių, kurie savo lėšomis moka papildomą pensijų įmoką, sąrašas).

Suformuotoje suvestinėje prie asmens vardo ir pavardės nurodoma dalyvavimo papildomame pensijų kaupime pradžios data. Įprastiniais formatais pateiktus sąrašus galima persikelti į draudėjų jau naudojamas apskaitos programas.

 

  1. Asmenys, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar iš atlikėjo veiklos ir nėra susiję su draudėju darbo santykiais, informaciją apie savo dalyvavimą pensijų kaupime privalo draudėjams teikti patys. Tai numatyta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 26 punkte.
  2. Savarankiškai dirbantys asmenys (individualią veiklą, individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, išskyrus asmenis, įsigijusius verslo liudijimą) apskaičiuoti papildomą 2 proc. įmoką ir ją pervesti Sodrai kartu su socialinio draudimo įmokomis turi patys.
  3. Už kitus savarankiškai dirbančius asmenis (individualių įmonių savininkus, ūkinių bendrijų tikruosius narius, mažųjų bendrijų narius, šeimynos dalyvius) papildomą 2 proc. įmoką apskaičiuoti ir ją pervesti Sodrai kartu su socialinio draudimo įmokomis turi draudėjai.

 

Priimdami naują darbuotoją draudėjai, kaip ir anksčiau Sodrai teikia 1-SD1-SDSodrai teikiamas pranešimas (pranešimas apie valstybinio socialinio draudimo pradžią), kuriuo Sodra informuojama apie naujai priimtą darbuotoją. Pranešimą reikia pateikti ne vėliau nei viena darbo diena iki darbuotojui pradedant dirbti. pranešimą, nurodydami įprastinį įmokų tarifą arba padidintą, jei žino, kad apdraustasis dalyvauja pensijų kaupime. Draudėjui pateikus 1-SD pranešimą apie naujai priimtą darbuotoją jis gaus EDAS žinutę, kad naujai priimtas darbuotojas yra pasirinkęs mokėti papildomą 2 proc. įmoką, jei naujai priimtas darbuotojas nėra pasirinkęs mokėti papildomą 2 proc. įmoką, draudėjas EDAS žinutės negaus. Gavus žinutę EDAS portale draudėjui nereikia iš naujo teikti 1 – SD pranešimo. Jei draudėjas nesinaudoja EDAS, informaciją apie kaupiančius papildomai darbuotojus gali gauti Sodros skyriuose.

 Nors pranešimų formos nesikeičia, tačiau draudėjai taip pat turi pildyti kiekvienai apdraustųjų kategorijai atskirus SAMSAMKiekvieną mėnesį Sodrai teikiamas pranešimas apie darbuotojams apskaičiuotus atlyginimus bei Valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pranešimas už einamąjį mėnesį teikiamas iki kito mėnesio 15 dienos. pranešimus apie apdraustuosius (Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 49 punkte, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus įsakymu), 2-SD2-SDSodrai teikiamas pranešimas (apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą), kuriuo Sodra informuojama apie atleistą darbuotoją. Pranešimą reikia pateikti ne vėliau nei trys darbo dienos po darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju. pranešimus apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą, 13-SD13-SDSodrai teikiamas pranešimas apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, taip pat apie asmenis, gaunančius pajamas iš sporto ir atlikėjo veiklos bei jiems priskaičiuotas Valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pranešimas teikiamas tą pačią dieną, kai atsiskaitoma su asmeniu. pranešimus apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos ir SAV pranešimus apie savarankiškai dirbančius asmenis.

Atnaujinimo data: 2014-12-15

Sugrįžus iš užsienio reikia  kuo greičiau deklaruoti gyvenamąją vietą ir atnaujinti sveikatos draudimą.

Tai padaryti galima:

 

  1. prisijungus prie elektroninių valdžios vartų portalo;
  2. arba nuvykus į artimiausią seniūniją.

 

Po to reikia pasirūpinti draustumu, nes nuo deklaravimo momento atsiranda pareiga mokėti PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas įmoką. Dirbančiajam, jokių neaiškumų nekyla, visos privalomos įmokos sumokamos kartu su darbo užmokesčiu. Jei grįžęs iš užsienio žmogus kurį laiką nedirba, jis turi PSD įmokas mokėti savarankiškai arba gali būti draustas valstybės lėšomis, jei yra pensininkas, moksleivis, dieninių studijų studentas, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų ir kt.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, žmogus gali būti draustas sveikatos draudimu tik vienoje iš Europos Sąjungos (ES) šalių, t. y. toje, kurioje gyvena, dirba ir moka mokesčius. Tad jei žmogus deklaravo išvykimą iš Lietuvos pradėjęs dirbti kitoje ES šalyje, jis turi mokėti toje šalyje nustatytus mokesčius, tuomet jam nereikės mokėti PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas įmokų Lietuvoje.

Kreiptis į „Sodros“ Panevėžio skyrių (adresu Vasario 16-osios g. 60, LT-35167 Panevėžys, el. p. panevezys@sodra.lt) – ten įmokų administravimo specialistai patikrins apskaičiuotų PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas įmokų pagrįstumą.

Apskaičiuotos PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas įmokos gali būti perskaičiuotos, jeigu pateiktumėte kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybės narės kompetentingos įstaigos pažymą, kad esate toje šalyje draudžiamas sveikatos draudimu. Turi būti pateikiamas pažymos originalas arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kopija. Jeigu pažyma yra išduota ne anglų arba lenkų kalba, tokiu atveju turi būti pateiktas ir pažymos vertimas į lietuvių kalbą.

Jeigu esate išvykęs į vieną iš žemiau nurodytų valstybių galite pateikti atitinkamos įstaigos nurodytą pažymą:

 

Pažymą išduodanti šalis

Kompetentinga įstaiga, išduodanti pažymą

Pažyma

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

HM Revenue and Customs

pažyma, patvirtinanti asmens socialinio draudimo įmokų mokėjimą (užsakoma užpildant klausimyną CA 3916)*

HM Revenue and Customs

 

pažyma, patvirtinanti asmens socialinio draudimo įmokų mokėjimą (užsakoma užpildant klausimyną CA 3916)**

arba

S041**

NORVEGIJA

NAV (National Office for Social Insurance)

E104

VOKIETIJA

Vokietijos teritorinės ligonių kasos (AOK)

E104

AIRIJA

Department of Social and Family Affairs

E104

ŠVEDIJA

Forsakringskassan

E104

* – asmenims, savarankiškai mokantiems PSD įmokas, ir ūkininkams, kurių žemės ūkio valda ar ūkis yra ne didesnis kaip 2 EDVEDVEkonominis valdos dydis. Šis dydis apskaičiuojamas VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras". Daugiau informacijos www.vic.lt 

** – savarankiškai dirbantiems asmenims (IĮ savininkas, ŪB tikrasis narys, MB narys, individualią veiklą vykdantis asmuo ir kt.)

Jei šių dokumentų gauti nepavyksta, turite apie tai informuoti „Sodros“ teritorinį skyrių ir pridėti raštišką atsisakymą išduoti dokumentą, tokiu atveju specialistai patys kreipsis į kitos šalies instituciją informacijos apie Jūsų draustumą socialiniu draudimu toje šalyje.

SVARBU. Jokie kiti dokumentai – pavyzdžiui, Danijos „geltonoji“ ar „mėlynoji“ korta ir pan., taip pat dokumentai iš kitų nei minėtos šalys – asmens prievolės mokėti PSD įmokas nepanaikina.

Išvykus iš šalies ilgesniam laikui ir nedeklaravus išvykimo bei nemokant PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas įmokų:

 

  1. sveikatos draudimas nutrūksta,
  2. mokesčio administratorius („Sodra") pradeda skaičiuoti skolą;
  3. sugrįžus į Lietuvą, kol nesumokama susikaupusi skola, nemokamų gydymo paslaugų žmogus negali gauti.

 

Pavyzdžiui, neapdraustam PSD žmogui Lietuvoje reiktų sumokėti gydymo įstaigai už suteiktas paslaugas tokią pat sumą, kurią sumokėtų teritorinės ligonių kasos, jei žmogus būtų draustas. Gydymo paslaugos itin brangios, pavyzdžiui, apendicito operacija kainuotų apie 700 eurų, kojos lūžio gydymas – nuo 300 iki 1300 eurų, o sudėtingesnių ligų gydymas gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų.

 

Daugiau bendrosios informacijos apie privalomąjį sveikatos draudimą:

Tel. 1883, iš užsienio +370 5 250 0883, el. paštu info@sodra.lt arba www.sodra.lt

Asmeninę informaciją rasite prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui

  • Atvykus į seniūniją ar savivaldybę, kurioje esate deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Deklaracija įsigalioja nuo deklaracijos pateikimo dienos;
  • Užpildant deklaraciją Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse. Deklaracija įsigalioja nuo jos pateikimo dienos.

 

Deklaruodami savo gyvenamosios vietos pakeitimą, konsulinei įstaigai turite pateikti:

 

  1. užpildytą nustatytos formos deklaraciją;
  2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba leidimą gyventi Lietuvoje;
  3. globą (rūpybą) ar atstovavimą patvirtinančius dokumentus ar šių dokumentų nustatyta tvarka patvirtintus nuorašus (kopijas) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jeigu asmens gyvenamąją vietą deklaruoja globėjas (rūpintojas) ar socialinės globos įstaigos atstovas.

Jei Lietuvos pilietis dirba pagal darbo sutartį kitoje Europos Sąjungos, Norvegijoje, Šveicarijoje, Islandijoje ar Lichtenšteine ir vykdo savarankišką veiklą Lietuvoje, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas reikia mokėti tik vienoje valstybėje, tačiau jos bus skaičiuojamos nuo pajamų, gautų vykdant veiklą abiejose valstybėse.

Paprastai tokiu atveju asmeniui – nepriklausomai nuo to, ar jis yra deklaravęs išvykimą – Lietuvoje PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas įmokų mokėti nereikia, nes jam tuo metu taikoma tos valstybės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, socialinio draudimo teisė. Visgi tam, kad įrodytų, jog moka socialinio draudimo įmokas kitoje valstybėje, žmogus privalo „Sodrai“ pateikti tos valstybės, kurioje dirba pagal darbo sutartį, išduotą A1 formos pažymėjimą, dėl kurio išdavimo reikia kreiptis į tos valstybės instituciją, administruojančią socialinį draudimą.

Nemokamai pasitikrinti savo duomenis galima administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portale Elektroniniai valdžios vartai, paslaugų grupėje „Gyventojams“ pasirinkus paslaugų kategoriją „Sveikatos apsauga“.

 

Prisijungti prie portalo galima:

 

  1. naudojantis elektroninės bankininkystės priemonėmis;
  2. el. parašu;
  3. mobiliuoju el.  parašu. Elektroninių valdžios vartų sistema yra saugi, tad joje galima matyti tik savo asmeninius duomenis.

 

Reikia kreiptis į „Sodros“ Panevėžio skyrių (adresu Vasario 16-osios g. 60, LT-35167 Panevėžys, el. p. panevezys@sodra.lt) – ten įmokų administravimo specialistai patikrins apskaičiuotų PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas įmokų pagrįstumą.

Jeigu yra pateikiama standartizuota pažyma (pvz., E104 forma, S041 forma), tokiu atveju išversti dokumento į lietuvių kalbą nereikia. Tačiau jeigu yra išduota laisvos formos pažyma ir ši pažyma yra išduota ne anglų arba lenkų kalba, tokiu atveju asmuo turi pateikti dokumento vertimą į lietuvių kalbą.

Asmenys, nevykdantys jokios ekonominės veiklos, nedraudžiami PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis arba vykdantys individualią žemės ūkio veiklą (kai žemės ūkio valda ar ūkis yra 2 EDVEDVEkonominis valdos dydis. Šis dydis apskaičiuojamas VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras". Daugiau informacijos www.vic.lt  ir mažiau), pasitikrinti, ar neturi PSD skolų, gali internete, adresu www.sodra.lt/pasitikrink.

 

Nuorodoje skelbiama ir papildoma informacija apie tai, kaip sumokėti sukauptą skolą, įmokų kodai ir pan.

 

Minėtoms grupėms nepriklausantys asmenys draustumą privalomuoju sveikatos draudimu gali pasitikrinti Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje https://dpsdr.vlk.lt/.

Draustumas gali būti pratęstas tik tada, kai yra sumokama skola už visą praėjusį laikotarpį arba pateikiami dokumentai, įrodantys, kad visą tą laiką buvo legaliai dirbta užsienyje, ten mokėti mokesčiai.

Apskaičiuotos įmokos mokamos į „Sodros“ surenkamąsias sąskaitas. Svarbu atsiminti, kad nuo 2016 metų pasikeitė mokėjimų į „Sodros“ surenkamąsias sąskaitas tvarka.

 

Mokant įmokas privaloma nurodyti įmokos kodą. Nenurodžius kodo arba nurodžius jį neteisingai, įmoka gali „pasiklysti“ ir nebus užskaityta, o mokėtojui bus fiksuojama skola ir skaičiuojami delspinigiai, be to atsiras papildoma našta įrodinėti, kad įmoka buvo sumokėta.

 

Savarankiškai PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas besidraudžiančių asmenų PSD įmokų kodai:

  • 364 - mokant einamąsias PSD įmokas;
  • 365 – mokant įsiskolinimą;
  • 366 – mokant delspinigius.
Atnaujinimo data: 2016-11-29