- Ką daryti?
- Ar man reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas?
- Kas gali gauti išmokas?
- Ar vykdant individualią veiklą man priklauso nedarbo draudimo išmoka?
- Kokius dokumentus pateikti?
- Kaip pateikti prašymą?
- Nedarbo išmokos skyrimas ir mokėjimas dirbusiems užsienyje (bedarbio statusas suteiktas nuo 2026 m. sausio 1 d.)
- Nedarbo išmokos skyrimas ir mokėjimas dirbusiems užsienyje (bedarbio statusas suteiktas iki 2025 m. gruodžio 31 d.)
- Kaip gauti dokumentus apie Lietuvoje įgytą nedarbo draudimo stažą?
- Kokio dydžio išmoką gausiu 2026 metais?
- Kokio dydžio išmoką gausiu 2025 metais?
- Nuo kada skiriama išmoka?
- Kiek laiko ir kada gausiu išmoką?
- Kada nutraukiamas / sustabdomas / atnaujinamas nedarbo išmokos mokėjimas?
- Kur galiu gauti informaciją apie nedarbo išmoką?
- Susiję teisės aktai
Ką daryti?
Jei netekote darbo, turite kreiptis į Užimtumo tarnybą (toliau – UŽT) – tik užsiregistravus UŽT ir Jums suteikus bedarbio statusą, galėsite kreiptis dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo.
Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galite pateikti:
Jūsų prašymo duomenys bus perduoti „Sodrai“ nedarbo išmokos skyrimui ir mokėjimui.
Pasirinkę prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, GPS18.
Prašymą užpildys ir Jums pateiks pasirašyti darbuotojas. Atvykdami Jūs:
- turite turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje);
- turite žinoti duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervesta išmoka.
Daugiau informacijos, kaip elgtis netekus darbo, kaip ieškoti darbo, apie bedarbio statuso suteikimą, jo sustabdymą bei panaikinimą ir kt., galite sužinoti UŽT:
- interneto svetainėje;
- telefonu +370 5 250 0883;
- klientų aptarnavimo priimamajame.
Ar man reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas?
- Jums nereikia savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD ) įmokų kas mėnesį, jeigu Jūs:
- esate registruotas bedarbis Užimtumo tarnyboje (toliau – UŽT) ir turite bedarbio statusą,
- esate darbo rinkai besirengiantis asmuo,
- dalyvaujate UŽT organizuojamose mokymų programose be darbo sutarties
PSD Jums bus apmokamas valstybės lėšomis.
- Jums reikia savarankiškai mokėti PSD įmokas, jeigu:
- Jūs buvote išbrauktas iš UŽT sąrašų,
- praradote darbą ir nebesate draudžiamas PSD.
Plačiau apie savarankišką PSD įmokų mokėjimą skaitykite čia.
Kas gali gauti išmokas?
Jums priklauso nedarbo išmoka, jeigu
- buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu, t.y. dirbote ir Jūs pats ar už Jus buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos;
- registravotės UŽT ir Jums buvo suteiktas bedarbio statusas;
- UŽT nepasiūlė Jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių;
- iki bedarbio statuso įgijimo dienos turite ne mažesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn.;
- neturint reikiamo stažo išmoka gali būti skiriama, jeigu baigėte privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba esate paleisti iš privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijote pirminį karinį parengtumą, ir įgijote bedarbio statusą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš šių tarnybų;
- UŽT arba „Sodrai” pateikėte prašymą skirti nedarbo išmoką.
Nedarbo socialinio draudimo stažui prilyginami šie laikotarpiai
- Dirbote ir gavote darbo užmokestį arba įmokas už Jus mokėjo valstybė.
- Gavote nedarbo ir / ar dalinio darbo išmokas.
- Gavote socialinio draudimo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas.
- Gavote ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmokas.
Į nedarbo draudimo stažą neįskaitomi nedraudiminiai laikotarpiai.
Buvote nemokamose atostogose, kai laikinojo nedarbingumo metu išduota medicininė pažyma (forma Nr. 094/a), buvote nušalintas nuo darbo ir kt.
Ar vykdant individualią veiklą man priklauso nedarbo draudimo išmoka?
Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal pažymą, yra draudžiami tik pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Jie nėra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu ir nemoka įmokų šiam draudimui, todėl jiems nedarbo išmoka nepriklauso.
Nedarbo išmoka gali būti skiriama tik Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems asmenims, kuriems suteiktas bedarbio statusas ir, kurie per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki bedarbio statuso suteikimo dienos, ne mažiau kaip 12 mėnesių buvo drausti nedarbo socialiniu draudimu, pavyzdžiui, dirbo pagal darbo sutartį.
Jūs nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. vasario 28 d. (iš viso – 30 mėnesių) dirbote tik pagal individualios veiklos pažymą. 2026 m.balandžio 2 d. nutraukėte individualią veiklą ir užsiregistravote Užimtumo tarnyboje (suteiktas bedarbio statusas).
Taigi, nors ir turite bedarbio statusą, Jums nedarbo išmoka nepriklausys, nes per paskutinius 30 mėn. nebuvote draustas nedarbo socialiniu draudimu ir nemokėjote įmokų šiam draudimui. Todėl neturite reikiamo 12 mėn. nedarbo socialinio draudimo stažo.
Jūs nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d. dirbote pagal darbo sutartį, o nuo 2025 m. birželio 2 d. iki 2026 m. vasario 28 d. – pagal individualios veiklos pažymą. 2026 m. balandžio 2 d. nutraukėte individualią veiklą ir užsiregistravote Užimtumo tarnyboje (suteiktas bedarbio statusas).
Tokiu atveju Jums būtų skiriama * nedarbo išmoka, nes per 30 mėn. turite būtiną 12 mėn. nedarbo socialinio draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį.
*Atkreipiame dėmesį: individualios veiklos pajamos nevertinamos apskaičiuojant nedarbo išmokos dydį. Vertinamos tik pajamos, gautos dirbant pagal darbo sutartį.
Kokius dokumentus pateikti?
Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Kaip pateikti prašymą?
Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galite pateikti:
Jūsų prašymo duomenys bus perduoti „Sodrai“ nedarbo išmokos skyrimui ir mokėjimui.
Pasirinkę prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, GPS18.
Prašymą užpildys ir Jums pateiks pasirašyti darbuotojas. Atvykdami Jūs:
- turite turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje);
- turite žinoti duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervesta išmoka.
Sprendimas (-ą) dėl nedarbo draudimo išmokos:
- priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir/ar duomenimis gavimo dienos;
- galite peržiūrėti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pasirinkę skiltį „Išmokos“.
Nedarbo išmokos skyrimas ir mokėjimas dirbusiems užsienyje (bedarbio statusas suteiktas nuo 2026 m. sausio 1 d.)
Teisę į nedarbo išmoką turi asmenys:
- užsiregistravę Užimtumo tarnyboje (toliau – UŽT), kuriems šios tarnybos sprendimu suteikiamas bedarbio statusas,
- pateikę prašymą skirti nedarbo išmoką,
- jeigu jie per paskutinius 30 mėnesių iki bedarbio statuso suteikimo dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.
Skiriant nedarbo išmoką asmeniui, dirbusiam užsienyje, į nedarbo draudimo stažą įskaitomas tiek Lietuvoje, tiek – esant tam tikroms sąlygoms – užsienyje įgytas asmens nedarbo draudimo stažas. Taip pat vertinama užsienyje mokėtos nedarbo išmokos trukmė, jos mokėjimo pabaigos data, registracijos Lietuvos UŽT data ir data, nuo kurios suteiktas bedarbio statusas.
Iš Europos sąjungos sugrįžtantiems asmenims
Asmenims, dirbusiems Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijos Konfederacijoje (toliau – valstybės narės), kurie buvo draudžiami nedarbo draudimu, kaip to reikalauja tos valstybės narės nacionaliniai teisės aktai, nedarbo išmokos skiriamos taikant ne tik Nedarbo socialinio draudimo įstatymą ir Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatus, bet ir ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus, kuriuose įtvirtinta pagrindinė taisyklė – nedarbo išmokas skiria kompetentinga valstybė (paskutinės darbo vietos valstybė), o, skiriant nedarbo išmokas gyvenamosios vietos valstybei (Lietuvai), kitose valstybėse narėse įgytas nedarbo draudimo stažas sumuojamas tuo atveju, jei paskutinis darbo laikotarpis buvo įgytas Lietuvoje (yra ir išimčių, žr. žemiau).
Kai kita valstybė narė, kurioje buvo paskutinė Jūsų darbo vieta, paskiria ir moka nedarbo išmoką, ši išmoka gali būti eksportuojama į Lietuvą, jeigu Jūs nusprendžiate ieškoti darbo Lietuvoje. Tokiu atveju, kitai valstybei narei Jums išdavus U2 dokumentą (dėl nedarbo išmokos eksporto), Jūs grįžęs į Lietuvą per U2 dokumente nurodytą terminą turite užsiregistruoti UŽT. Įvykdžius šią sąlygą, išmoką ir toliau mokės (eksportuos) ją paskyrusi valstybė narė. Nustatyta nedarbo išmokos eksporto trukmė 3 mėnesiai, tačiau užsienio kompetentinga institucija šį terminą gali pratęsti iki 6 mėnesių. Jeigu tuo pačiu laikotarpiu Lietuvoje turėsite teisę į nedarbo išmoką, ji bus mokama tik už likusį laikotarpį, įvertinus kitos valstybės narės mokėtos nedarbo išmokos trukmę.
Jums nepasinaudojus teise gauti nedarbo išmoką valstybėje narėje, kurioje buvo paskutinė Jūsų darbo vieta, grįžus į Lietuvą, užsiregistravus UŽT ir įgijus bedarbio statusą, kartu su prašymu skirti nedarbo išmoką Jūs turite pateikti:
- PD U1 dokumentą apie Jūsų darbo (nedarbo draudimo) laikotarpius kitoje valstybėje narėje,
- o jo neturint – „Sodrai“ Prašymą tarpininkauti gaunant minėtus duomenis.
Taigi, skiriant nedarbo išmoką:
– kitoje valstybėje narėje įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai bus sumuojami, jeigu paskutinis darbo laikotarpis bus įgytas Lietuvoje,
– išmoka bus apskaičiuojama tik pagal Lietuvoje turėtas pajamas (kitoje valstybėje narėje turėtos pajamos nevertinamos).
Tačiau, kitoje valstybėje narėje įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai (nereikalaujant paskutinio darbo laikotarpio Lietuvoje) gali būti įskaitomi į stažą bei nedarbo išmoka apskaičiuojama vertinant kitoje valstybėje narėje gautas darbo užmokesčio ar profesinės veiklos pajamas (gautos išmokos nevertinamos), jeigu Jūsų paskutinis darbo laikotarpis įgytas kitoje valstybėje narėje ir atitinkate vieną iš Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų bei Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimu, mokėjimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos apraše nurodytų išimčių:
- paskutinio darbo metu išsaugojote glaudų ryšį su Lietuvos Respublika, nes:
1.1. dirbote pasienio darbuotoju kitoje valstybėje narėje;
1.2. dirbote kitoje valstybėje narėje sezoninį darbą;
1.3. dirbote kitoje valstybėje narėje laikinai, ne ilgiau kaip 30 mėnesių per pastaruosius 36 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo dienos;
2. paskutinį kartą vykdėte profesinę veiklą, gyvendamas Lietuvos Respublikoje ir dirbdamas pagal darbo sutartį laive, kuris plaukiojo su kitos valstybės narės vėliava;
3. dirbote pagal darbo sutartį 2 ar daugiau valstybių narių teritorijose ir:
3.1. paskutinį kartą vykdėte profesinę veiklą, gyvendamas Lietuvos Respublikoje bei didelę laiko dalį, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 8 dalį, joje dirbdamas;
3.2. paskutinį kartą vykdėte profesinę veiklą, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, nors dirbote kelioms įmonėms, kurių registruota buveinės vieta arba veiklos vieta yra skirtingose valstybėse narėse, bet ne Lietuvos Respublikoje;
3.3. paskutinį kartą vykdėte profesinę veiklą, negyvendamas Lietuvos Respublikoje, tačiau didelę veiklos dalį vykdėte įmonėje (įmonėse) ar pas darbdavį (darbdavius), kurių registruota buveinės ar veiklos vieta yra Lietuvos Respublikoje;
4. vykdėte individualią veiklą 2 ar daugiau valstybių narių teritorijose ir:
4.1. paskutinį kartą vykdėte profesinę veiklą, gyvendamas Lietuvos Respublikoje ir didelę laiko dalį joje dirbdamas;
4.2. Lietuvos Respublikoje yra asmens veiklos centras, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 9 dalį, jeigu jis negyvena 1 iš valstybių narių, kurioje dirba didelę laiko dalį;
5. esate asmuo, kuriam taikomas valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų ar jų paskirtų įstaigų susitarimas dėl išimčių taikymo nustatant taikytinus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 16 straipsnį, jei paskutinį kartą vykdėte profesinę veiklą, gyvendamas valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė.
Teisei į nedarbo išmoką Lietuvoje nustatyti reikia pateikti ES valstybėse narėse įgytus nedarbo draudimo laikotarpius ir turėtas pajamas patvirtinančius dokumentus. Valstybėse narėse įgytus nedarbo draudimo (darbo) laikotarpius įrodo (patvirtina) tų valstybių kompetentingų įstaigų išduotas PD U1 dokumentas ar struktūrizuotas elektroninis dokumentas (toliau – SED) U002.
Kitoje valstybėje narėje turėtas pajamas patvirtina tų valstybių kompetentingų įstaigų išduotas SED U004 ir/arba PD U1 dokumentas.
SED U002 ir U004 dokumentai išduodami valstybių narių kompetentingų įstaigų prašymu, todėl dėl šių SED gavimo turite:
Pasirinkus prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje narėje, patvirtinimo, GDR8.
Norminiai teisės aktai:
Iš Jungtinės Karalystės sugrįžtantiems asmenims
Remiantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau – nedarbo išmoka) skiria ir moka ta valstybė, kurioje buvo paskutinis asmens darbas. Asmenims grįžus gyventi į Lietuvą, nedarbo išmoka gali būti skiriama tik atitinkant nustatytas sąlygas:
- Nedarbo išmoka gali būti skiriama asmenims, užsiregistravusiems bedarbiais Užimtumo tarnyboje ir turintiems ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki bedarbio statuso suteikimo dienos.
- Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK) įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai sumuojami, jeigu paskutinis darbo laikotarpis buvo Lietuvoje. Apskaičiuojant nedarbo išmokos dydį, turėtas darbo užmokestis nevertinamas.
Tačiau Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta išimtis asmenims, kurie patenka į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimo (toliau – Išstojimo susitarimas) taikymo laikotarpį, t. y. į JK atvyko iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Jeigu į JK atvykote dirbti ir (ar) gyventi iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir patenkate į Išstojimo susitarimo taikymo laikotarpį, skiriant nedarbo išmoką būtų įskaitomi JK įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai nereikalaujant paskutinio darbo laikotarpio Lietuvoje ir turėtas darbo užmokestis, jei atitinkate visas šias sąlygas:
- po 2021 m. sausio 1 d. nepertraukiamai buvote JK žinioje, gyvenote, mokėtės ar dirbote JK ir per visą tą laiką nebuvote grįžęs į Lietuvą gyventi ir / ar dirbti;
- Jūsų paskutinis darbo laikotarpis buvo JK;
- Lietuvos Užimtumo tarnyboje registravotės per 30 dienų:
- nuo darbinės veiklos nutraukimo JK (kai nebuvote deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos) arba
- nuo gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikoje (kai buvote deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos);
4. Jungtinėje Karalystėje dirbote laikinai:
- ne ilgiau kaip 30 mėnesių per pastaruosius 36 mėnesius iki bedarbio statuso Lietuvoje įgijimo dienos arba
- dirbote sezoninius darbus.
Turimas nuolatinis (settled) arba laikinas (pre-settled) statusas nėra vertinamas ir nesuteikia jokių išimčių skiriant nedarbo išmoką.
Jeigu atitinkate visas 4 išvardintas sąlygas, Jums gali būti taikoma Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta išimtis. Skiriant nedarbo išmoką Lietuvoje bus įskaitomas JK įgytas nedarbo draudimo stažas ir darbo užmokestis nereikalaujant, kad paskutinis darbo laikotarpis būtų Lietuvoje.
Jeigu neatitinkate nors vienos iš išvardintų sąlygų, Jums netaikoma Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta išimtis. Skiriant nedarbo išmoką Lietuvoje bus įskaitomas JK įgytas nedarbo draudimo stažas, bet tik tais atvejais, jeigu paskutinis darbo laikotarpis yra Lietuvoje. Taip pat nebus vertinamas JK turėtas darbo užmokestis.
Asmuo į JK išvyko gyventi, mokytis ir (ar) dirbti 2019 m. birželio 20 d. Į Lietuvą grįžo tik 2026 m. sausio 10 d. Asmuo:
- Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2026 m. sausio 10 d. nebuvo deklaravęs grįžimo į Lietuvą, nevykdė jokios darbinės veiklos bei negavo jokių išmokų Lietuvoje.
- 2026 m. sausio 16 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir įgijo bedarbio statusą.
- Per paskutinius 3 metus, t. y. nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2026 m. sausio 15 d., iki bedarbio statuso Lietuvoje įgijimo dienos, asmuo JK dirbo trumpiau nei 30 mėnesių (pavyzdžiui, 27 mėnesius),
todėl asmuo atitinka visas sąlygas ir skiriant nedarbo išmoką bus atsižvelgta į JK įgytą stažą, nereikalaujant paskutinio darbo Lietuvoje, bei darbo užmokestį.
Asmuo į JK išvyko gyventi, mokytis ir (ar) dirbti 2019 m. birželio 20 d. Į Lietuvą grįžo tik 2026 m. sausio 10 d. Asmuo:
- Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2026 m. sausio 10 d. nebuvo deklaravęs grįžimo į Lietuvą, nevykdė jokios darbinės veiklos bei negavo jokių išmokų Lietuvoje.
- 2026 m. sausio 16 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir įgijo bedarbio statusą.
- Per paskutinius 3 metus, t. y. nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2026 m. sausio 15 d., iki bedarbio statuso Lietuvoje įgijimo dienos, asmuo JK dirbo ilgiau nei 30 mėnesių (pavyzdžiui, 31 mėnesį),
kadangi asmuo neatitinka visų sąlygų išimčiai pritaikyti, todėl nebus atsižvelgta į JK įgytą stažą bei darbo užmokestį ir išmoka nebus skiriama. Tačiau, jeigu asmuo grįžęs iš JK padirbs Lietuvoje, užsiregistruos Užimtumo tarnyboje ir įgis bedarbio statusą, skiriant nedarbo išmoką bus vertinamas ir JK įgytas stažas, tačiau nevertinamas darbo užmokestis.
Jeigu į JK atvykote gyventi ir (ar) dirbti po 2021 m. sausio 1 d., t. y. po Išstojimo susitarime numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (po 2020 m. gruodžio 31 d.), nedarbo išmoka Jums bus skiriama vadovaujantis ES ir JK Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo Protokolu dėl socialinės apsaugos koordinavimo: skiriant nedarbo išmoką bus sumuojami JK įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai tik tuo atveju, jei paskutinis darbo laikotarpis bus įgytas Lietuvoje. Nedarbo išmokos dydis bus apskaičiuojamas tik pagal Lietuvoje turėtas draudžiamąsias pajamas.
Turimas nuolatinis (settled) arba laikinas (pre-settled) statusas nėra vertinamas ir nesuteikia jokių išimčių skiriant nedarbo išmoką.
Asmuo i į JK išvyko gyventi ir (ar) dirbti po 2021 m. sausio 1 d. Į Lietuvą grįžta po 2026 m. sausio 1 d., užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje bedarbiu ir pateikia prašymą skirti nedarbo išmoką (nesvarbu, per kiek laiko po grįžimo į Lietuvą asmuo registruojasi Užimtumo tarnyboje). Skiriant nedarbo išmoką, bus vertinama ar asmuo turi 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki bedarbio statuso suteikimo dienos ir:
- Kai asmuo Lietuvoje turi 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo, nedarbo išmoka gali būti skiriama nevertinant JK turimo stažo (tik pagal Lietuvoje įgytą stažą).
- Kai asmuo Lietuvoje neturi nedarbo draudimo stažo ar jo nepakanka (yra mažiau nei 12 mėnesių), gali būti įskaitytas JK turėtas nedarbo draudimo stažas, bet tik tais atvejais, jeigu paskutinis darbo laikotarpis yra Lietuvoje.
Taigi, tokiais atvejais, kai į JK išvykote po 2021 m. sausio 1 d. ir pageidaujate, kad būtų įskaitytas JK įgytas nedarbo draudimo stažas, prieš registruojantis Užimtumo tarnyboje bedarbiu turite būti padirbėjęs Lietuvoje. Apskaičiuojant nedarbo išmokos dydį, JK turėtas darbo užmokestis nevertinamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu Jums JK buvo paskirta nedarbo išmoka (nedarbo išmokas skiria tos šalies kompetentinga įstaiga, kurios teisės aktai asmeniui buvo taikomi paskiausiu metu), ir Lietuvoje įgysite teisę į nedarbo išmoką, ji bus mokama tik už likusį laikotarpį, viršijantį JK mokėtos nedarbo išmokos trukmę. Skiriant nedarbo išmoką bus vertinama JK mokėtos nedarbo išmokos trukmė, jos mokėjimo pabaigos data bei registracijos Lietuvos UŽT ir bedarbio statuso suteikimo data.
Norminiai teisės aktai:
Kaip galiu gauti dokumentus apie užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą?
Užsienyje įgytas nedarbo draudimo stažas įrodomas pateikus U1 ar U002 formas.
Jei Jūs per paskutinius 36 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo (registracijos UŽT) dienos dirbote vienoje ar keliose Europos sąjungos valstybėse narėse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje (toliau visos kartu – valstybės narės) ir neturite nedarbo socialinio draudimo stažą patvirtinančio PD U1 dokumento, dėl tarpininkavimo patvirtinant užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą galite kreiptis į artimiausią „Sodros” skyrių arba pateikti prašymą prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
Visais atvejais, kai prašymo skirti nedarbo išmoką pateikimo metu neturite nedarbo socialinio draudimo stažą patvirtinančio PD U1 dokumento, būtinai pateikite Prašymą tarpininkauti. Jeigu esate jau užsisakę PD U1 dokumentą, jį vėliau taip pat galėsite pateikti artimiausiame „Sodros“ skyriuje.
Prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje narėje, patvirtinimo galite pateikti:
Pasirinkę prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje narėje, patvirtinimo, GDR8.
Prašymą užpildys ir Jums pateiks pasirašyti darbuotojas. Atvykdami Jūs:
- turite turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje);
- dokumentus, kuriuose yra duomenų apie Jūsų darbą užsienyje (darbo sutarties kopija ir kt.).
„Sodros“ skyrius per 7 darbo dienas nuo Jūsų prašymo gavimo dienos kreipsis į užsienio valstybės kompetentingą įstaigą dėl duomenų apie užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą gavimo, o gavus iš užsienio atsakymą apie tai Jus informuos Jūsų prašyme nurodytu būdu.
Nedarbo išmokos skyrimas ir mokėjimas dirbusiems užsienyje (bedarbio statusas suteiktas iki 2025 m. gruodžio 31 d.)
Teisę į nedarbo išmoką turi asmenys, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje (toliau – UŽT), kuriems šios tarnybos sprendimu suteikiamas bedarbio statusas, jeigu jie per paskutinius 30 mėnesių iki bedarbio statuso suteikimo dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Skiriant nedarbo išmoką asmeniui, dirbusiam užsienyje, į nedarbo draudimo stažą įskaitomas tiek Lietuvoje, tiek – esant tam tikroms sąlygoms – užsienyje įgytas asmens nedarbo draudimo stažas. Taip pat vertinama užsienyje mokėtos nedarbo išmokos trukmė, jos mokėjimo pabaigos data ir registracijos Lietuvos UŽT data.
Iš Europos sąjungos sugrįžtantiems asmenims
Asmenims, dirbusiems Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijos Konfederacijoje (toliau – valstybės narės), kurie buvo draudžiami nedarbo draudimu, kaip to reikalauja tos valstybės narės nacionaliniai teisės aktai, nedarbo išmokos skiriamos taikant ne tik Nedarbo socialinio draudimo įstatymą ir Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatus, bet ir ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus, kuriuose įtvirtinta pagrindinė taisyklė – nedarbo išmokas skiria kompetentinga valstybė (paskutinės darbo vietos valstybė), o kitose ES valstybėse narėse įgytas nedarbo draudimo stažas sumuojamas tuo atveju, jei paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis buvo įgytas Lietuvoje (bet yra ir išimčių).
Taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. A1-921 patvirtintu ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų bei prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimu, mokėjimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašu.
Jeigu nedarbo išmoką Jums paskyrė valstybės narės, kurioje buvo įgytas Jūsų paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis, kompetentinga įstaiga, Jums grįžus į Lietuvą ir užsiregistravus UŽT (per kitos valstybės kompetentingos institucijos išduotame U2 dokumente nurodytą terminą), nedarbo išmoką ir toliau mokės (eksportuos) ją paskyrusi valstybė narė (paprastai eksportuoja 3 mėnesius). Lietuvoje pagal Lietuvos teisės aktus paskirta nedarbo išmoka bus mokama tik už laikotarpį, viršijantį kitos valstybės narės mokėtos nedarbo išmokos trukmę. Šiuo atveju skiriant nedarbo išmoką Lietuvoje bus:
- sumuojami valstybėje narėje įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai, nereikalaujant paskutinio nedarbo draudimo laikotarpio Lietuvoje;
- išmoka apskaičiuojama vertinant ir kitoje valstybėje narėje turėtas pajamas.
Jums nepasinaudojus teise gauti nedarbo išmoką valstybėje narėje, kurioje buvo įgytas Jūsų paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis, ir grįžus į Lietuvą bei užsiregistravus UŽT ir pateikus prašymą skirti nedarbo išmoką, išmoka bus skiriama pagal Lietuvos teisės aktus. Tokiu atveju:
- kitoje valstybėje narėje įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai bus sumuojami, jeigu paskutinis darbo ar nedarbo draudimo (pvz. draudimas valstybės lėšomis) laikotarpis bus įgytas Lietuvoje;
- išmoka bus apskaičiuojama tik pagal Lietuvoje turėtas pajamas (kitoje valstybėje narėje turėtos pajamos nevertinamos).
Tačiau jeigu paskiausio darbo metu gyvenote ar išsaugojote savo gyvenamąją vietą Lietuvoje (paskiausio darbo kitoje valstybėje narėje metu išsaugojote gyvenamąją vietą (interesų centrą) Lietuvoje; dirbote kitoje valstybėje narėje pasienio darbuotoju, dirbote sezoninį ar laikino pobūdžio darbą, dirbote pagal terminuotą darbo sutartį ir kita), skiriant nedarbo išmoką:
- bus sumuojami valstybėje narėje įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai, nereikalaujant paskutinio darbo ar nedarbo draudimo (pvz. draudimas valstybės lėšomis) laikotarpio Lietuvoje;
- išmoka bus apskaičiuojama vertinant kitoje valstybėje narėje gautas pajamas.
Teisei į nedarbo išmoką Lietuvoje nustatyti reikia pateikti ES valstybėse narėse įgytus nedarbo draudimo laikotarpius ir turėtas pajamas patvirtinančius dokumentus. Valstybėse narėse įgytus nedarbo draudimo (darbo) laikotarpius įrodo (patvirtina) tų valstybių kompetentingų įstaigų išduotas PD U1 dokumentas ar struktūrizuotas elektroninis dokumentas (toliau – SED) U002.
Kitoje valstybėje narėje turėtas pajamas patvirtina tų valstybių kompetentingų įstaigų išduotas SED U004.
SED U002 ir U004 dokumentai išduodami valstybių narių kompetentingų įstaigų prašymu, todėl dėl šių SED gavimo turite:
Pasirinkus prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje narėje, patvirtinimo, GDR8.
Norminiai teisės aktai:
Iš Jungtinės Karalystės sugrįžtantiems asmenims
Skiriant nedarbo išmoką iš Jungtinės Karalystės (toliau – JK) sugrįžusiems asmenims, būtina nustatyti, ar asmuo patenka į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimo (toliau – Išstojimo susitarimas) taikymo sritį. Išstojimo susitarimas taikomas asmenims, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- pereinamojo laikotarpio pabaigoje (iki 2020-12-31) ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui asmuo be pertraukų* buvo vienoje iš šio susitarimo 30 str. 1 d. nurodytų padėčių, kuri vienu metu apima tiek valstybę narę – Lietuvą, tiek JK;
*ES valstybės narės ir JK sutarė, kad taikant Išstojimo susitarimą sąvoka „be pertraukų“ suprantama kaip ne ilgesnis nei 30 dienų terminas. Todėl jeigu:
- nebuvote deklaravęs išvykimo iš Lietuvos, 30 dienų terminas yra skaičiuojamas nuo kitos dienos pasibaigus darbo santykiams JK iki registracijos Lietuvos UŽT dienos;
- buvote deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, 30 dienų terminas yra skaičiuojamas nuo sugrįžimo į Lietuvą deklaravimo Lietuvos gyventojų registre dienos iki registracijos Lietuvos UŽT dienos.
Jeigu UŽT registravotės:
- per 30 dienų nuo darbo JK pabaigos ar gyvenamosios vietos Lietuvos gyventojų registre deklaravimo arba turite nuolatinį (settled) arba laikiną (pre-settled) statusą JK, skiriant nedarbo išmoką:
- bus sumuojami JK įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai nereikalaujant paskutinio darbo ar nedarbo draudimo (pvz. draudimas valstybės lėšomis) laikotarpio Lietuvoje;
- išmoka bus apskaičiuojama vertinant JK turėtas pajamas.
- vėliau nei per 30 dienų nuo darbo JK pabaigos ar gyvenamosios vietos Lietuvoje deklaravimo dienos ir neturite nuolatinio (settled) arba laikino (pre-settled) statuso JK, skiriant nedarbo išmoką:
- JK įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai bus sumuojami tik tuo atveju, jeigu paskutinis darbo ar nedarbo draudimo (pvz. draudimas valstybės lėšomis) laikotarpis bus įgytas Lietuvoje;
- išmoka bus apskaičiuojama tik pagal Lietuvoje turėtas pajamas (JK turėtos pajamos nevertinamos).
Dokumentą apie Jums suteiktą galiojantį nuolatinį (settled) arba laikiną (pre-settled) statusą turite atsispausdinti iš JK migracijos tarnybos tinklapio ir jį „Sodros“ skyriui galite pateikti:
Su savimi turite turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje)
Siunčiant paštu, prie prašymo reikia pridėti notaro, seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūno ar kita įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.
Jeigu Išstojimo susitarimo nuostatos Jums netaikomos (į JK išvykote dirbti po 2020-12-31 ir neturite Jums suteikto galiojančio nuolatinio (settled) arba laikino (pre-settled) statuso JK), nedarbo išmoka Jums bus skiriama vadovaujantis ES ir JK Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo Protokolu dėl socialinės apsaugos koordinavimo: skiriant nedarbo išmoką bus sumuojami JK įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai tik tuo atveju, jei paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis bus įgytas Lietuvoje. Nedarbo išmokos dydis bus apskaičiuojamas tik pagal Lietuvoje turėtas draudžiamąsias pajamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu Jums JK buvo paskirta nedarbo išmoka (nedarbo išmokas skiria tos šalies kompetentinga įstaiga, kurios teisės aktai asmeniui buvo taikomi paskiausiu metu), Lietuvoje skiriant nedarbo išmoką bus vertinama JK mokėtos nedarbo išmokos trukmė, jos mokėjimo pabaigos data ir registracijos Lietuvos UŽT data.
Norminiai teisės aktai:
Kaip galiu gauti dokumentus apie užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą?
Užsienyje įgytas nedarbo draudimo stažas įrodomas pateikus U1 ar U002 formas.
Jei Jūs dirbote vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje (toliau visos kartu – valstybės narės) ir neturite nedarbo socialinio draudimo stažą patvirtinančio dokumento, dėl tarpininkavimo patvirtinant užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą galite kreiptis į artimiausią „Sodros” skyrių.
Prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje narėje, patvirtinimo galite pateikti:
Pasirinkus prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje narėje, patvirtinimo, GDR8.
Prašymą užpildys ir Jums pateiks pasirašyti darbuotojas. Atvykdami Jūs:
- turite turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje);
- dokumentus, kuriuose yra duomenų apie Jūsų darbą užsienyje (darbo sutarties kopija ir kt.).
„Sodros“ skyrius per 7 darbo dienas nuo Jūsų prašymo gavimo dienos kreipsis į užsienio valstybės kompetentingą įstaigą dėl duomenų apie užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą gavimo, o gavus iš užsienio atsakymą apie tai Jus informuos Jūsų prašyme nurodytu būdu.
Kaip gauti dokumentus apie Lietuvoje įgytą nedarbo draudimo stažą?
Jei Jūs dirbote Lietuvoje ir norite gauti nedarbo socialinio draudimo stažą patvirtinantį dokumentą, turite pateikti prašymą išduoti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpius, įgytus Lietuvoje.
Prašymą išduoti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpius, įgytus Lietuvos Respublikoje, galite pateikti:
Pasirinkus prašymą išduoti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpius, įgytus Lietuvos Respublikoje, GPZ15
Prašymą užpildys ir Jums pateiks pasirašyti darbuotojas. Atvykdami Jūs:
- turite turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje).
U1 dokumentas, patvirtinantis nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpius, įgytus Lietuvoje, išduodamas per 5 darbo dienas nuo Jūsų prašymo gavimo „Sodros“ skyriuje dienos. U1 dokumento gali prireikti, jei ketinate kreiptis dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo užsienio valstybėje.
Atsiimdami U1 dokumentą turite pateikti:
- Jei dokumentas išduodamas Jums pačiam, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Jei dokumentą atsiima įgaliotas asmuo, kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu turi pateikti ir patvirtintą įgaliojimą.
- Jei dokumento neatsiimate asmeniškai ar per įgaliotą asmenį, Jūsų prašymu U1 dokumentas gali būti išsiunčiamas paštu prašyme nurodytu adresu.
Pagrindas: Europos sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-646.
Kokio dydžio išmoką gausiu 2026 metais?
Pasinaudokite mūsų nedarbo išmokos skaičiuokle.
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama:
- pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 268,30 Eur, t. y. 23,27 % mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA).
1153 Eur x 23,27 % = 268,30 Eur
- kintama dalis priklauso nuo Jūsų turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos Jūsų draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Kintama mėnesinė išmokos dalis pagal mokėjimo mėnesius:
Pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
Ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 %.
Septintą – devintą mėnesį – 23,27 %.
Asmuo 2026 m. balandžio mėnesį užsiregistravo bedarbiu UŽT.
Pastovi dalis
1153 Eur x 23,27 % = 268,30 Eur
Kintama dalis
Apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. vasario 28 d. jo turėtas draudžiamąsias pajamas. Tarkim, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 1500 €.
1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 1500 Eur x 38,79 % = 581,85 Eur;
4–6 mėnesį – 1500 Eur x 31,03 % = 465,45 Eur;
7–9 mėnesį – 1500 Eur x 23,27 % = 349,05 Eur.
Nedarbo išmoka lygi:
balandžio – birželio mėn. – 268,30 Eur + 581,85 Eur = 850,15 Eur;
liepos – rugsėjo mėn. – 268,30 Eur + 465,45 Eur = 733,75 Eur;
spalio – gruodžio mėn. – 268,30 Eur + 349,05 Eur = 617,35 Eur.
Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.
Maksimalūs dydžiai
Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 % Valstybės duomenų agentūros skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio už praeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
2026 m. I ketvirtį (nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. kovo 31 d.) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1405,45 Eur (2415,70 Eur x 58,18 % = 1405,45 Eur).
2026 m. II ketvirtį (nuo 2026 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d.) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1462,70 Eur (2514,10 Eur x 58,18 % = 1462,70 Eur).
Jei gaunate Jums patiems priklausančią:
- valstybinę pensiją;
- rentą buvusiam sportininkui;
- kompensacinę išmoką profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniam darbuotojui;
- ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos bei profesinės reabilitacijos, ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką;
Jums bus mokama tik nedarbo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą. Pensijos ar išmokos, gaunamos už kitus asmenis, iš nedarbo išmokos neminusuojamos.
Kokio dydžio išmoką gausiu 2025 metais?
Pasinaudokite mūsų nedarbo išmokos skaičiuokle.
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama:
- pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 241,54 Eur, t. y. 23,27 % mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA).
1038 Eur x 23,27 % = 241,54 Eur
- kintama dalis priklauso nuo Jūsų turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos Jūsų draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Kintama mėnesinė išmokos dalis pagal mokėjimo mėnesius:
Pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
Ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 %.
Septintą – devintą mėnesį – 23,27 %.
Asmuo 2025 m. spalio mėnesį užsiregistravo bedarbiu UŽT.
Pastovi dalis
1038 Eur x 23,27 % = 241,54 Eur
Kintama dalis
Apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. jo turėtas draudžiamąsias pajamas. Tarkim, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 1000 €.
1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 1000 Eur x 38,79 % = 387,90 Eur;
4–6 mėnesį – 1000 Eur x 31,03 % = 310,30 Eur;
7–9 mėnesį – 1000 Eur x 23,27 % = 232,70 Eur.
Nedarbo išmoka lygi:
spalio – gruodžio mėn. – 241,54 € + 387,90 € = 629,44 €;
2026 m. sausio – kovo mėn. – 241,54 € + 310,30 € = 551,84 €;
2026 m. balandžio – birželio mėn. – 241,54 € + 232,70 € = 474,24 €.
Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.
Maksimalūs dydžiai
Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 % Valstybės duomenų agentūros skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio už praeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
2025 m. I ketvirtį (nuo 2025 m. sausio 1 d. 2025 m. kovo 31 d.) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1294,56 € (2225,10 Eur x 58,18 % = 1294,56 Eur).
2025 m. II ketvirtį ((nuo 2025 m. balandžio 1d. iki 2025 m. birželio 30 d.) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1351,06 Eur (2322,20 Eur x 58,18 % = 1351,06 Eur).
2025 m. III ketvirtį (nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d.) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1353,44 Eur (2326,30 Eur x 58,18 % = 1353,44 Eur).
2025 m. IV ketvirtį (nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1381,78 € (2375,00 € x 58,18 % = 1381,78 €).
Jei gaunate Jums patiems priklausančią:
- valstybinę pensiją;
- rentą buvusiam sportininkui;
- kompensacinę išmoką profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniam darbuotojui;
- ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos bei profesinės reabilitacijos, ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką;
Jums bus mokama tik nedarbo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą. Pensijos ar išmokos, gaunamos už kitus asmenis, iš nedarbo išmokos neminusuojamos.
Nuo kada skiriama išmoka?
Išmoka skiriama:
Nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos.
Praėjus 3 mėn. nuo įsiregistravimo UŽT dienos, tačiau ne anksčiau nei nuo bedarbio statuso įgijimo dienos, jei buvote atleistas (-a) iš darbo dėl Jūsų kaltės, pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 58 straipsnį.
Ne anksčiau, negu baigiasi iki bedarbio statuso įgijimo dienos paskirtų išmokų mokėjimo laikas:
- ligos;
- profesinės reabilitacijos;
- motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros;
- ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos.
Jeigu Jums anksčiau buvo mokama nedarbo išmoka, iš naujo užsiregistravus UŽT, įgijus bedarbio statusą ir pateikus prašymą skirti nedarbo išmoką, ji gali būti skiriama tik po 12 mėnesių nuo ankstesnės nedarbo išmokos mokėjimo nutraukimo (pilnai išmokėjus nedarbo išmoką) dienos.
Laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2025 m. balandžio 4 d. Jums buvo paskirta ir pilnai išmokėta nedarbo išmoka. Po to, nuo 2025 m. balandžio 5 d. iki 2025 m. liepos 18 d. Jūs dirbote. Po atleidimo iš darbo, 2025 m. liepos 19 d., užsiregistravote UŽT, Jums suteikė bedarbio statusą ir pateikėte prašymą skirti nedarbo išmoką. Tokiu atveju, nedarbo išmoka Jums bus skiriama nuo 2026 m. balandžio 5 d., t. y. praėjus 12 mėnesių nuo ankstesnės nedarbo išmokos mokėjimo nutraukimo dienos.
Kiek laiko ir kada gausiu išmoką?
Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius.
Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį ne anksčiau kaip mėnesio 20 d. ir ne vėliau kaip mėnesio paskutinę dieną.
Jeigu nedarbo išmoka Jums paskirta nuo rugsėjo 5 d., tai ji bus išmokėta ne anksčiau kaip spalio 20 d. ir ne vėliau kaip spalio 31 d.
Nedarbo išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas
- 2 mėnesiams, jei nedarbo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus Jums yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir Jums nėra paskirta išankstinė senatvės pensija.
- Iki 30 dienų, jei nedarbo išmokos mokėjimo metu tapote laikinai nedarbingu dėl ligos ar traumos*, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose dienos stacionaro ar stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydotės patologinį potraukį į azartinius lošimus, abstinencijos būklę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir (ar) priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą.
- Nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, jei Jums nedarbo išmokos mokėjimo metu išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.
Jei asmuo atitinka bent vieną iš aukščiau nurodytų sąlygų, nedarbo išmokos mokėjimas pratęsiamas automatiniu būdu, t. y. be atskiro asmens prašymo.
*Gavus nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario slaugai, nedarbo išmokos mokėjimas nebus tęsiamas.
Mokėjimas negali būti pratęsiamas, jeigu
- sužalojote arba sutrikdėte savo sveikatą, simuliavote ligą ar sveikatos sutrikimus;
- tapote laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavote darydamas nusikalstamą veiką;
- tapote laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, išskyrus bedarbius, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose dienos stacionaro ar stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, abstinencijos būklę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir (ar) priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą.
Kada nutraukiamas / sustabdomas / atnaujinamas nedarbo išmokos mokėjimas?
Nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, sustabdomas ir atnaujinamas iš UŽT gavus duomenis atitinkamai apie bedarbio statuso sustabdymą, nutraukimą (panaikinimą), atnaujinamą ar suteikimą.
Nutraukimas ir atnaujinimas
- Nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimas galimas tik tiems asmenims, kuriems bedarbio statusas buvo panaikintas jiems įsidarbinus ar pradėjus savarankišką veiklą 6 mėnesių arba ilgesniam laikotarpiui, pradėjus mokytis ar pačių asmenų prašymu (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 13 punktai) ir jie iš naujo bedarbio statusą įgijo per 6 mėnesius po nedarbo išmokos mokėjimo nutraukimo.
Jums nedarbo išmokos mokėjimas nutrauktas nuo 2025 m. gruodžio 17 d., nes nuo gruodžio 17 d. įsidarbinote. Jeigu Jums bedarbio statusas bus suteiktas nepraėjus 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. ne vėliau kaip iki 2026 m. birželio 16 d. (imtinai), tai nedarbo išmokos mokėjimas bus atnaujintas nuo bedarbio statuso suteikimo dienos, ir nedarbo išmoka bus mokama atsižvelgiant į likusį neapmokėtų dienų skaičių.
Jeigu bedarbio statusas bus suteiktas vėliau nei per 6 mėnesius, t. y. 2026 m. birželio 17 d. ar vėliau, tai teisę į naują nedarbo išmoką galėsite įgyti ne anksčiau kaip nuo 2026 m. gruodžio 17 d.
- Nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimas gali būti taikomas du kartus.
- Nedarbo išmokos mokėjimas atnaujinamas nuo bedarbio statuso suteikimo dienos.
Sustabdymas ir atnaujinimas
- Sustabdžius bedarbio statusą, sustabdomas ir nedarbo išmokos mokėjimas. Bedarbio statusas sustabdomas Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais. Bedarbio statusas stabdomas, kai:
- atsiranda ne ilgesni kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai arba bedarbis pradeda individualią veiklą ir ją vykdo ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
- asmuo dalyvauja paramos mokymuisi, remiamojo įdarbinimo priemonėse;
- bedarbis asmuo atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą arba jis yra karys savanoris, kitas aktyviojo rezervo karys ar parengtojo rezervo karys, pašaukiamas į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, kai už tarnybos dienas jam mokamas atlyginimas.
- Atnaujinus bedarbio statusą po jo sustabdymo, atnaujinamas ir paskirtos nedarbo išmokos mokėjimas.
- Atnaujinus bedarbio statusą po jo sustabdymo nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimų skaičius neribojamas.
Nustačius nelegalaus darbo faktą, asmuo privalo grąžinti nedarbo išmoką už nelegalaus darbo laikotarpį, išskyrus atvejus, kai nelegaliai dirbantis asmuo apie tai pranešė bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų:
- Valstybinei darbo inspekcijai;
- Valstybinei mokesčių inspekcijai;
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai;
- Policijai.
Kur galiu gauti informaciją apie nedarbo išmoką?
Visą informaciją apie Jums paskirtą nedarbo išmoką galite gauti:
- prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pasirinkę skiltį Išmokos, taip pat susiformavę naują suvestinę – „REP. 01 Informacija apie išmokėtas išmokas“;
- telefonu +370 5 250 0883;
- atvykę į bet kurį „Sodros“ priimamąjį. Užsiregistruoti vizitui galima čia. Atvykdami Jūs turite turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje).