Kas yra „vyšninis vokas“?

 

 

Kiekvienais metais ketvirtadalis į pensiją išeinančių žmonių neturi sukaupę būtinojo 30 metų stažo. Jiems pensija yra mažesnė: tiek jos pagrindinė, tiek papildoma dalys; jie taip pat negauna ir priedo už stažo metus. Nepakankamo stažo pensijai problema tik aštrėja.

2016 m. daugiau nei 168 tūkst. Lietuvos gyventojų gavo mažiau nei minimalią mėnesinę algą. Vidutinės šių žmonių pajamos sudarė 199,63 euro. Šie žmonės ne tik nesukaupė pakankamo stažo, gavo nedideles socialinio draudimo išmokas, tačiau, jei dalis jų gaunamo uždarbio buvo apskaitoma neskaidriai ir jie gaudavo pinigus „vokelyje“, dėl jų nesumokamų įmokų kentėjo visi socialinio draudimo sistemos dalyviai.

Spręsdama minėtas problemas „Sodra“ pasinaudojo Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, JAV ir kitų šalių ilgamete patirtimi, ir šiais metais maždaug 140 tūkst. pagal darbo sutartis dirbančių žmonių, kurie per 2016 metus nesukaupė 1 metų stažo, išsiuntė asmeninius pranešimus apie jų sukauptą stažą pensijai, prognozuojamą senatvės pensijos dydį ir kt. Iniciatyvą planuojama vykdyti kasmet.

 

 

Suskleisti
Ką daryti, jei gavau „vyšninį voką“?

„Sodros“ vyšninis vokas jokiu būdu nėra nuosprendis – mes siekiame, kad žmonės suprastų, kokią įtaką mažos oficialiai gaunamos pajamos daro jiems ir visiems Lietuvos gyventojams, kaip yra skaičiuojamas stažas pensijai. Gavę šią informaciją žmonės galės įvertinti savo realią situaciją, o „Sodros“ tikslas – paskatinti ją keisti: kalbėti su savo darbdaviu dėl atlyginimo dydžio ir, galbūt, dėl jo mokėjimo skaidrumo, arba kreiptis pagalbos į institucijas, kovojančias su šešėline ekonomika – „Sodrą“, VMIVMIValstybinė mokesčių inspekcija. Daugiau informacijos - www.vmi.lt, VDI, svarstyti papildomos veiklos bei pajamų, kurios padėtų sukaupti didesnį stažą pensijai, galimybes.

Susipažinkite su jame pateikta informacija ir įvertinkite pateikiamas prognozes. Laiške pateikiame pavyzdį, kokio dydžio, preliminariai, galėtų būti Jūsų pensija, jei ir toliau uždirbtumėte tiek, kiek uždirbote pernai. Greta pateikiame palyginimą, kokią preliminarią pensiją gautumėte, jei uždirbtumėte minimalią mėnesinę algą kiekvieną mėnesį nuo dabar iki pat laiko, kada sulauksite pensijos amžiaus.

 

Suskleisti
Kaip skaičiuojamas stažas pensijai?

Stažas pensijai yra tiesiogiai susietas su minimalia mėnesine alga (MMAMMAMinimalus mėnesio atlyginimas lygus 380 Eur.). Jei darbuotojas per mėnesį oficialiai uždirba bent MMA, tai yra per metus – 12 MMA (4 560 Eur), ir už jį nuo šios sumos yra sumokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, jis sukaupia 12 mėnesių – 1 metų stažą. Jei oficialiai yra mokama pusė minimalaus darbo užmokesčio, tai ir stažo per metus sukaupiama tik pusė, t. y. ne 12, o 6 mėnesiai. Taigi, kad taip dirbdamas žmogus sukauptų 30 metų stažą, jam reikėtų padirbėti 60 metų!

Daugiau žemėlapių galima rasti čia:

Suskleisti
Ar per metus galiu sukaupti daugiau kaip 12 mėn. stažo?

Galimybė sukaupti daugiau nei vienerių metų stažą per kalendorinius metus įstatyme nėra numatyta. Oficialiai uždirbęs per metus daugiau kaip 12 MMAMMAMinimalus mėnesio atlyginimas lygus 380 Eur. žmogus sukaupia 1 stažo metus pensijai. Jei per metus uždirbama mažiau kaip 12 MMA – įgyjama proporcingai mažiau stažo.

Suskleisti
Kiek stažo reikia sukaupti?

Lietuvoje būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 30 metų. Jį sukaupusiam žmogui mokama viso dydžio pensija.

Sukaupusiems mažiau nei 15 metų stažo senatvės pensija nemokama, o sukaupusiems daugiau kaip 15, bet mažiau nei 30 metų stažo, pensija mokama sumažinta.

Svarbu žinoti: nuo 2018 metų būtinasis stažas bus palaipsniui ilginamas kol 2026 m. pasieks 35 metus.

Suskleisti
Kuo tai gresia?

Žmonių, nesukaupusių būtinojo stažo, vidutinė senatvės pensija gali būti beveik perpus mažesnė nei turinčiųjų 30 metų ir didesnį stažą.

 

Suskleisti
Kaip nutinka, kad pritrūksta stažo?

Taip gali nutikti gaunant mažą darbo užmokestį, neapskaitant viso darbo laiko, sumažėjus pajamoms dėl kitų priežasčių, gaunant dalį atlyginimo neoficialiai ir t. t. Sukauptą stažą pensijai galima pasitikrinti asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui.  

Dirbti ne visu etatu šalies įstatymai nedraudžia, tačiau kiekvienam dirbančiam žmogui svarbu, kad būtų oficialiai  apskaitomas visas jo realiai dirbamas laikas, o dirbant visą darbo dieną ir pilną mėnesį atlyginimas negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimumas – 380 eurų. Jei darbo laiko apskaita valandinė, valandos įkainis negali būti mažesnis kaip 2,32 euro.

Oficialiai deklaruojant ne visą darbo užmokestį nukenčia ne tik stažas, bet ir socialinės garantijos – gaunamos mažesnės, nuo deklaruojamų pajamų skaičiuojamos ligos, nedarbo, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad gaunant lygiai minimalų atlyginimą (šiuo metu – 380 Eur „ant popieriaus“) ir tapus laikinai nedarbingu (sergant arba slaugant šeimos narį), išmokos siekia 80–85 proc. turėtų pajamų., todėl ir tuo laikotarpiu sukauptas stažas, pagal galiojančius teisės aktus, bus proporcingai mažesnis.

Suskleisti
Ką daryti?

Svarstyti papildomos veiklos, savarankiško darbo ar kitų papildomų pajamų galimybes. Tartis, kad darbdavys oficialiai mokėtų bent minimalią arba didesnę mėnesinę algą ir nuo šios sumos mokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokas. Jei su darbdaviu nepavyksta susitarti ir įtariate, kad dalį  darbo užmokesčio gaunate neoficialiai, kreipkitės:

 

 

 

Suskleisti
Koks „vyšninio voko“ turinys?

Suskleisti
Atnaujinimo data: 2017-07-12
Ar informacija naudinga?