Kovo mėnuo socialinio draudimo bendruomenei – ypatingas. Kovo 23 d. Lietuvoje neoficialiai minima kaip socialinio draudimo darbuotojų profesinė diena.
Tądien, prieš šimtą metų – 1926-aisiais – paskelbtas Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymas. Valdyba buvo įsteigta prie Vidaus reikalų ministerijos – „socialinio draudimo reikalams tvarkyti“, kaip nurodoma įstatyme. Reikalų buvo nemažai – jaunoje ir laisvoje valstybėje ji steigė ligonių kasas, tvirtino jų sąmatas, taip pat rūpinosi socialine globa, steigė ir prižiūrėjo našlaičių ir senelių prieglaudas.
Okupacijos metais, savas taisykles diktavo sovietinis modelis – Lietuva savo atskiro valstybinio socialinio draudimo biudžeto neturėjo. Pertvarkos laikotarpiu tapo aišku, kad sistema buvo nepajėgi pakelti socialinio aprūpinimo naštos. 1990 m. Lietuvai planuotas net 420 mln. rublių deficitas socialinėms reikmėms.
Atgavus nepriklausomybę, socialinio draudimo sistema perėmė modernų modelį ir perėjo valstybės žinion. 1990-ųjų kovo 15 d., praėjus vos kelioms dienoms po Nepriklausomybės atkūrimo, prie Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos buvo sukurta Vyriausioji valstybinio socialinio draudimo valdyba. Ji ir jos teritoriniai skyriai ėmė registruoti draudėjus, rinkti įmokas, organizuoti ir kontroliuoti išmokų operacijas, vykdyti valstybinio socialinio draudimo biudžetą.
Jau tuomet Vyriausiajai valstybinio socialinio draudimo valdybai prigijo trumpesnis pavadinimas – „Sodra“ – „socialinis draudimas“ trumpinys.
Šiandien valstybinio socialinio draudimo sistema yra pavaldi Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, bendradarbiauja ir keičiasi duomenimis su Valstybine ligonių kasa, Užimtumo tarnyba, Valstybine mokesčių inspekcija ir kitomis įstaigomis. „Sodra“ aptarnauja daugiau nei 1,4 mln. apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu.
„Sodra“ ne tik administruoja vieną iš svarbiausių valstybės biudžetų, bet ir kone kasdien lydi žmogų visuose jo gyvenimo etapuose:
- nuo motinystės iki pensinių išmokų,
- pagalbos laikinai esant nedarbingu – ligos išmokų,
- dėmesiu jautriausioms grupėms – žmonėms su negalia ar vienišiems,
- šalpos pensijų ar nukentėjusiųjų išmokomis,
- kompensacijomis,
- pažymomis ir pažymėjimais,
- švietimu finansiškai stabiliai ateičiai užsitikrinti – pensijų kaupimo, anuitetų klausimais,
- žmonių konsultavimu,
- įmokų rinkimu,
- nedarbo išmokomis – netekus darbo ir pajamų,
- ir… skolų išieškojimu ar skundų nagrinėjimu.
Kasdien „Sodra“ teikia 63 paslaugas. 2025 m. suteikta 2 mln. konsultacijų, aptarnauta 425 tūkst. draudėjų – bendrovių, individualių įmonių, verslo liudijimų turėtojų ir kitų.
2025-aisiais išmokėta virš 7 mlrd. eurų išmokų ir pensijų:
- 5,1 mlrd. Eur senatvės pensijų – 631,5 tūkst. žmonių;
- 729,9 mln. Eur negalios pensijų – 135,2 tūkst. žmonių;
- 573 mln. Eur ligos išmokų – 1,1 mln. atvejų;
- 317,9 mln. Eur vaiko priežiūros išmokų – 25,8 tūkst. mamoms ir tėčiams;
- 111,5 mln. Eur motinystės išmokų – 15,9 tūkst. mamų;
- 25,6 mln. Eur tėvystės išmokų – 16,2 tūkst. tėvų;
- 541,6 mln. Eur nedarbo išmokų – 84,1 tūkst. žmonių;
ir dar daugiau.
Sistema yra prieinama visiems – vienas iš svarbiausių „Sodros“ tikslų yra patenkintas klientas, kuris gali oriai naudotis paslaugomis, nepaisant jokių ribojimų. Po darbo valandų klientus konsultuoja pokalbių robotas, asmeninės klientų paskyros pritaikytos visiems gyventojams, o informacija pateikiama ne tik paprasta kalba, bet ir gestų, lengvai suprantama kalba ar brailio raštu. Per metus su gyventojais telefonu, raštu, vaizdo skambučiais ar gyvai bendrauta daugiau nei 2 milijonus kartų! Iš jų – 1 milijonas pokalbių telefonu.
Lietuvoje socialinio draudimo sistema veikia solidarumo ir einamojo finansavimo principais. Tai reiškia, kad šiandien surenkamos valstybinio socialinio draudimo įmokos iš karto naudojamos mokėti pensijas, ligos, motinystės, nedarbo ir kitas socialinio draudimo išmokas.
Solidarumo principas reiškia, kad visi dirbantieji prisideda prie bendro socialinio draudimo biudžeto. Taip užtikrinama, kad išmokas gautų tie žmonės, kuriems jų tuo metu labiausiai reikia – susirgus, netekus darbo, susilaukus vaiko ar išėjus į pensiją.
Per gyvenimą vieni žmonės socialinio draudimo išmokomis naudojasi daugiau, kiti mažiau. Visgi kiekvieno žmogaus įmokos prisideda prie bendros sistemos, kuri užtikrina socialinį saugumą visiems apdraustiesiems.
Valstybė taip pat rūpinasi sistemos tvarumu. Tam formuojamas socialinio draudimo rezervas – finansinė apsauga nenumatytiems laikotarpiams. Šis rezervas leidžia užtikrinti, kad socialinio draudimo sistema veiktų stabiliai ir būtų pasirengusi įvairiems ekonominiams ar kitokiems sukrėtimams ateityje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, palaikoma visos bendruomenės, siekia, jog kitą kovo 23-ąją sutiktume kaip oficialią minėtiną dieną Lietuvoje!
O „Sodros“ darbuotojai pamažu tobulina pačią sistemą: diegia inovatyvius sprendimus, pritaiko įrankius, užtikrinančius prieinamumą, skaidrumą, lyčių lygybę.
Pavyzdžiui, vis daugiau klientų priimamųjų pritaikomi žmonėms su negalia, klientams informacija vis dažniau teikiama paprasta kalba, konsultacijos vyksta ir gestų kalba, automatizuojamas išmokų mokėjimas, vaizdo skambučiais dabar užtenka patvirtinti savo tapatybę – ši paslauga itin patogi užsienyje gyvenantiems lietuviams.
Vienas iš strateginių „Sodros“ tikslų yra automatizuoti veiklas ir dar labiau pagerinti paslaugas klientams. Pirmasis iš nuoseklaus plano projektų yra Centralizuotas operacijų centras, startuosiantis 2026 m. rugpjūtį. Juo siekiama automatizuoti išmokų valdymą: nuo tada, kai atsiranda teisė į išmoką iki jos išmokėjimo. Siekiama sukurti greitą, patikimą ir kontroliuojamą mokėjimų procesą su kuo mažiau klaidų rizikų.
Šio socialinio draudimo Lietuvoje šimtmečio minėjimo šūkis – 100 metų dėl žmogaus.
Sistemai – gal ir nedaug, tačiau žmogui – visas gyvenimas. O štai dėl jo – dėl mūsų visų – dar ne vieną šimtą linkime gyvuoti, tobulėti ir būti čia – patikimai, lengvai pasiekiamai, suprantamai – kiekvieną žmogaus gyvenimo akimirką!