Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja nedarbo socialinio draudimo išmokų pokyčiai. Keisis teisės į išmoką įgijimo sąlygos, išmokos apskaičiavimo tvarka, minimalus ir maksimalus išmokos dydis. Atsiras papildomų galimybių bedarbiams, kuriems liko nedaug laiko iki pensinio amžiaus.
Kaip ir anksčiau, netekus darbo, pirmiausia reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia žmogui bus suteiktas bedarbio statusas ir jis galės pateikti prašymą nedarbo išmokai skirti. Prašymą taip pat galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą https://gyventojai.sodra.lt.

Stažas išmokai gauti
Nuo liepos 1 d. teisę į nedarbo išmoką turės žmonės, kurie per paskutinius 24 mėnesius bus sukaupę ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo. Iki šiol tokį stažą buvo galima įgyti per paskutinius 30 mėnesių.
Taip pat keičiasi laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamos vidutinės draudžiamosios pajamos. Nuo liepos bus vertinamos 24 mėnesių, o ne 30 mėnesių draudžiamosios pajamos. Į jas nebebus įskaičiuojamos anksčiau gautos nedarbo išmokos.
Nauja išmoka bus skiriama tik įgijus naują 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Į stažą neįtraukiamas ankstesnės nedarbo išmokos gavimo laikotarpis.

Didesnė reikšmė žmogaus turėtoms pajamoms
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys: pastovioji, kurios dydis vienodas visiems gavėjams, ir kintamoji, kurios dydis priklauso nuo žmogaus buvusių draudžiamųjų pajamų. Nuo liepos didesnę reikšmę turės kintamoji išmokos dalis.
Maksimalus nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis išlieka 9 mėnesiai. Kaip ir iki šiol, kas tris mėnesius išmokos dydis mažės.
Nuo liepos kintamoji išmokos dalis 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį sudarys 45 proc. asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų (šiuo metu – 38,79 proc.), 4–6 mėnesį – 35 proc. (šiuo metu – 31,03 proc.), 7–9 mėnesį – 25 proc. (šiuo metu – 23,27 proc.).
Nedarbo išmokos pastovioji dalis bus lygi 15 proc. minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesį, už kurį mokama nedarbo išmoka. Nuo liepos ši suma sieks 172,95 euro. Šiuo metu pastovioji dalis sudaro 23,27 proc. MMA, arba 268,30 euro.

Pavyzdžiui, žmogus, kurio draudžiamosios pajamos siekia minimalią mėnesinę algą – 1 153 eurus neatskaičius mokesčių, arba 846 eurus į rankas, pirmaisiais trimis mėnesiais gaus 691,80 euro nedarbo išmoką. Palyginti, pagal dabartinę tvarką ši išmoka yra 715,55 euro.
Jei žmogaus draudžiamosios pajamos yra vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 2 312,15 euro neatskaičius mokesčių, arba 1 434,65 euro į rankas, pirmaisiais trimis mėnesiais jis gaus 1 213,42 euro nedarbo išmoką. Šiuo metu tokio žmogaus išmoka siekia 1 165,18 euro.
Jei žmogus uždirbo 4 000 eurų neatskaičius mokesčių, arba 2 420 eurų į rankas, pirmaisiais trimis mėnesiais jis gaus maksimalią nedarbo išmoką – 1 618,51 euro. Šiuo metu maksimalus nedarbo išmokos dydis yra 1 462,70 euro.

Minimalių ir maksimalių nedarbo išmokų pokyčiai
Didės minimalus nedarbo išmokos dydis – jis bus lygus 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiams, galiojantiems mėnesį, už kurį mokama nedarbo išmoka. 2026 m. bazinės socialinės išmokos dydis bus 74 eurai, tad minimali nedarbo išmoka nuo 2026 m. liepos sieks 370 eurų. Šiuo metu minimalus dydis susijęs su pastovia išmokos dalimi ir yra 268,30 euro.
Pagal naują tvarką, maksimali nedarbo išmoka visu jos mokėjimo laikotarpiu negali būti didesnė kaip 70 procentųVDU, taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti tais metais, kuriais asmuo įgijo bedarbio statusą. Tai reiškia, kad maksimalus nedarbo išmokos dydis nustatomas bedarbio statuso įgijimo dieną neperskaičiuojamas visu nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpiu.
Vidutinis šalies darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų 2026 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti  (VDU) – 2 312,15 euro. 2026 m. liepos 1 d. ir vėliau įgijus bedarbio statusą bei teisę į nedarbo išmoką, maksimali nedarbo išmoka bus 1 618,51 euro (70 % x 2 312,15  Eur). Patvirtinus naują VDU nedarbo išmoka neperskaičiuojama.

Daugiau garantijų priešpensinio amžiaus žmonėms
Iki šiol priešpensinio amžiaus žmonėms, kuriems iki pensijos likę ne daugiau kaip penkeri metai, nedarbo išmokos mokėjimas galėjo būti pratęstas dviem mėnesiams, todėl bendra mokėjimo trukmė siekdavo 11 mėnesių. Ši nuostata išlieka.
Nuo liepos papildoma apsauga bus taikoma ir žmonėms, sukaupusiems ne mažiau kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažo. Jiems nedarbo išmokos mokėjimas bus pratęsiamas dar keturiems mėnesiams. Tokiu atveju bendra nedarbo išmokos mokėjimo trukmė pailgės iki 15 mėnesių.

Kas svarbu jau gaunantiems nedarbo išmokas
Jeigu po liepos 1 d. žmogui toliau mokama arba atnaujinama nedarbo išmoka yra mažesnė nei 370 eurų, ji bus perskaičiuota automatiškai. Atskiro prašymo teikti nereikės. Perskaičiuota išmoka už likusį mokėjimo laikotarpį negalės būti mažesnė nei 5 bazinių socialinių išmokų dydžiai, kurie šiuo metu sudaro 370 eurų.
Jei priešpensinio amžiaus žmogui, kuris turi ne mažiau nei 20 metų stažo, nuo liepos 1 d. išmoka bus mokama arba jos mokėjimas atnaujinamas, anksčiau paskirtos išmokos mokėjimas pratęsiamas papildomiems 4 mėnesiams.
 
Keisis tvarka žmonėms, kuriems pagal iki šiol galiojusias nuostatas pakartotinis nedarbo išmokos skyrimas buvo atidėtas 12 mėnesių ir turėjo įvykti po 2026 m. liepos 1 d. Tokiais atvejais nuo liepos 1 dienos teisė į nedarbo išmoką bus vertinama pagal naujas įstatymo nuostatas.
Nedarbo išmoka bus skiriama tik tuo atveju, jei žmogus nuo ankstesnės nedarbo išmokos paskyrimo dienos iki 2026 m. liepos 1 d. bus įgijęs naują 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Jei naujas stažas nebus sukauptas, teisė į naują nedarbo išmoką neatsiras.

Išmokų atnaujinimo tvarka
Nuo liepos 1 d. keičiasi tvarka, pagal kurią atnaujinamas anksčiau nutrauktų nedarbo išmokų mokėjimas. Išmokos mokėjimas bus atnaujinamas tiek kartų, kiek atnaujinamas bedarbio statusas, kol nesibaigs nedarbo išmokos mokėjimo trukmė arba žmogus neįgis teisės į naują nedarbo išmoką.
Jeigu žmogui nedarbo išmokos mokėjimas buvo nutrauktas nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d., tačiau visa priklausanti išmoka dar nebuvo išmokėta, išmokos mokėjimas bus atnaujintas, kai jis vėl įgis bedarbio statusą. Tokiu atveju nebus vertinama, ar žmogus įgijo naują 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą – bus tęsiamas anksčiau paskirtos išmokos mokėjimas, kol bus išmokėta visa likusi priklausanti suma.
Ši nuostata bus taikoma tiems asmenims, kurie:
bedarbio statusą įgis 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau;
anksčiau buvo gavę nedarbo išmoką;
jų išmokos mokėjimas buvo nutrauktas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki 2026 m. birželio 30 d. (nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d.);
iki nutraukimo nebuvo išmokėta visa jiems priklausanti nedarbo išmoka.

Nedarbo išmokų statistika: dydžiai, regionų ir sektorių skirtumai
Šių metų balandį nedarbo draudimo išmoką gavo 81,4 tūkst. žmonių – 1,1 proc. mažiau nei prieš metus, kai ją gavo 82,3 tūkst. gyventojų. Vis dėlto pastaraisiais metais nedarbo išmokų gavėjų skaičius augo.
Per visus 2025 metus nedarbo draudimo išmoką bent kartą gavo 214,8 tūkst. žmonių, 2024 metais – 211,2 tūkst., o 2023 metais – 197,6 tūkst. gyventojų. Išmokos gavėjų skaičius, tenkantis 100 apdraustųjų, išaugo nuo 13,8 iki 15.
Didžiausia nedarbo išmokų gavėjų dalis išlieka tarp jaunimo. Šių metų balandį 100 dirbančiųjų iki 25 metų amžiaus teko 12 nedarbo išmokos gavėjų. Palyginti, tarp 41-50 metų žmonių 100 apdraustųjų tenka 5 nedarbo išmokos gavėjai.
Pagal ekonominės veiklos sritis daugiausia nedarbo išmokų gavėjų tenka transporto ir saugojimo sektoriui – 32 gavėjai 100-ui apdraustųjų. Toliau rikiuojasi apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, administracinė ir aptarnavimo veikla bei prekyba. Mažiausiai nedarbo išmokų gavėjų yra viešojo valdymo, švietimo bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse.
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius savivaldybėse skiriasi. Pavyzdžiui, Kelmės rajone 100-ui apdraustųjų tenka 55 nedarbo išmokos gavėjai, o Klaipėdos mieste – tik 3. Skiriasi ir išmokų dydžiai. Didžiausia vidutinė nedarbo išmoka mokama Vilniaus mieste – 790 eurų, mažiausia Zarasų rajone – 590 eurų. Skirtumas tarp šių savivaldybių siekia apie 20 proc., arba 125 eurus. Išmokų skirtumai atspindi ir darbo užmokesčio skirtumus skirtinguose regionuose, nes nedarbo išmokos dydis priklauso nuo žmogaus anksčiau gautų draudžiamųjų pajamų.
Pagal išmokų dydį matyti, kad didžiausia gavėjų dalis gauna vidutinio dydžio išmokas. Dažniausiai mokama nedarbo išmoka patenka į 500–599 eurų intervalą. 2026 m. balandį vidutinė nedarbo išmoka žmonėms, kurie ją gavo visą mėnesį, siekė 689 eurus. Vyrų vidutinė išmoka buvo 725 eurai, moterų – 660 eurų.